Akademikas Bekhterevas, paskyręs savo gyvenimą smegenų studijavimui, kartą pastebėjo, kad tik 20 procentų žmonių nusišypsos laimė numirti būnant sveiko proto.
Likusieji senatvėje pavirs piktais ar naiviais marazmatikais, kurie užguls balastu savo anūkų ar suaugusiųjų vaikų pečius. 80 procentų – tai daug daugiau, nei tų, kuriems lemta susirgti vėžiu, Parkinsono liga arba mirti senatvėje nuo trupančių kaulų. Norint patekti į laimingųjų procentą ateityje, susirūpinti reikėtų jau dabar.
Kur slypi priežastis? Bėgant metams beveik visi aptingsta. Jaunystėje daug dirbame, kad senatvėje galėtume pailsėti. Tačiau kuo labiau nusiraminame ir atsipalaiduojame, tuo daugiau žalos sau pridarome. Poreikių lygis sumažėja iki banalaus rinkinio: skaniai pavalgyti – gerai pamiegoti. Intelektualus darbas apsiriboja kryžiažodžių sprendimu. Daugėja reikalavimų ir pretenzijų gyvenimui ir aplinkiniams, slegia praeities našta. Irzulis dėl kažko nesupratimo skatina tikrovės atmetimą. Nukenčia atmintis ir mąstymo įgūdžiai. Palaipsniui žmogus tolsta nuo realaus pasaulio ir sukuria savo, dažnai žiaurų ir priešišką, ligotų fantazijų pasaulį.
Demencija niekada neatsiranda staiga. Ji progresuoja bėgant metams, darydama vis didesnį spaudimą žmogui. Tai, kas šiandien yra tik prielaida, ateityje gali tapti palankia dirva demencijos mikrobams. Didžiausią grėsmę ji kelia žmonėms, nelinkusiems keisti savo įsitikinimų. Tokios savybės, kaip perdėtas principingumas, užsispyrimas ir konservatizmas senatvėje greičiau atves prie demencijos, nei lankstumas, gebėjimas greitai keisti sprendimus, emocionalumas. „Svarbiausia, drauge, nepasenti širdimi!“
Štai keletas netiesioginių požymių, rodančių, kad laikas smegenų tobulinimui
1. Pradėjote jautriai reaguoti į kritiką, bet patys vis dažniau kritikuojate kitus.
2. Nenorite mokytis naujų dalykų. Verčiau sutaisysite seną mobilųjį telefoną, nei aiškinsitės kaip naudotis nauju modeliu.
3. Dažnai sakote: „O štai anksčiau“, t. y. prisimenate ir ilgitės senų laikų.
4. Esate pasiruošę ką nors pasakoti nepaisydami nuobodulio pašnekovo akyse. Nesvarbu, kad jis tuoj užmigs, svarbiausia, kad tai, apie ką kalbate yra įdomu jums…
5. Kai pradedate skaityti rimtą arba mokslinę literatūrą, jums sunku susikaupti. Sunkiai suprantate ir beveik neatsimenate to, ką perskaitėte. Šiandien galite perskaityti pusę knygos, o jau rytoj pamiršti jos pradžią.
6. Pradėjote samprotauti temomis, kurių neišmanote. Pavyzdžiui, apie politiką, ekonomiką, poeziją arba dailųjį čiuožimą. Be to, jums atrodo, kad taip puikiai ją valdote, kad jau rytoj galėtumėte vadovauti valstybei, tapti profesionaliu literatūros kritiku ar sporto teisėju.
7. Iš dviejų filmų – kultinio režisieriaus darbo ir populiaraus romano ar detektyvo, renkatės antrąjį. Kam be reikalo apsisunkinti? Jūs iš viso nesuprantate, ką tokio įdomaus šiose kultinėse juostuose atranda kiti.
8. Esate tikri, kad kiti turi prie jūsų taikytis, o ne atvirkščiai.
9. Daugybę dalykų jūsų gyvenime lydi ritualai. Pavyzdžiui, negalite išgerti savo rytinės kavos iš kokio nors kito puodelio, išskyrus savo mėgstamą. Ryto nepradėsite ir nepamaitinę katės ar nepervartę rytinio laikraščio.
Bent vieno elemento nebuvimas sugriautų visą jūsų dieną.
10. Kartais pastebite, kad kai kuriais savo veiksmais terorizuojate aplinkinius, bet darote tai neturėdami piktų tikslų, o tiesiog todėl, kad manote, jog taip yra teisinga.
Pasitobulinkime smegenis!
Atkreipkite dėmesį, kad dažniausiai sveiką protą ilgiausiai išlaiko mokslininkai arba menininkai. Dėl pasirinktos veiklos ypatumų, jiems tenka nuolat ką nors įsiminti ir kasdien dirbti protinį darbą. Jie visada jaučia šiuolaikinio gyvenimo pulsą, seka mados tendencijas ir kartais netgi jas lenkia. Tai ir yra laimingo ir protingo ilgaamžiškumo garantas.
1 Kas dvejus ar trejus metus pradėkite ko nors mokytis. Nebūtina stoti į universitetą ir siekti trečio ar net ketvirto išsilavinimo. Galima rinktis trumpalaikį kvalifikacijos kėlimo kursą arba išmokti visiškai naujos profesijos. Galima ragauti maistą, kurio anksčiau neragavote, susipažinti su naujais skoniais.
2. Apsupkite save jaunais žmonėmis. Iš jų visada galėsite išmokti naudingų dalykų, kurie leis išlikti šiuolaikiškais. Žaiskite su vaikais, jūs net neįsivaizduojate, kiek galite iš jų išmokti.
3. Jeigu jau ilgą laiką nesužinojote nieko naujo, galbūt tiesiog neieškojote? Apsižvalgykite, kiek daug naujo ir įdomaus vyksta ten, kur jūs gyvenate.
4. Kartais spręskite intelektualias užduotis ir atlikite testus iš įvairių dalykų.
5. Mokykitės užsienio kalbos net jeigu jos nevartosite. Būtinybė nuolat įsiminti naujus žodžius padės treniruoti atmintį.
6. Aukite ne tik į aukštį, bet ir gylin! Ištraukite senus vadovėlius ir periodiškai prisiminkite mokyklos ir universiteto dalykus.
7. Sportuokite! Reguliari mankšta iki ir po žilų plaukų iš tiesų gelbsti nuo demencijos.
8. Dažniau treniruokite atmintį prisiversdami prisiminti eilėraščius, kuriuos kadaise mokėjote atmintinai, šokių žingsnelius, programas, kurių mokėtės universitete, senų draugų telefono numerius ir daugybę kitų dalykų – viską, ką galite prisiminti.
9. Atsisakykite įpročių ir ritualų. Kuo labiau nauja diena skirsis nuo ankstesnės, tuo mažesnė tikimybė, kad susirgsite demencija. Važiuokite į darbą skirtingais keliais, atsisakykite įpročio užsakyti tuos pačius patiekalus, darykite tai, ko anksčiau nedarėte.
10. Suteikite daugiau laisvės kitiems ir kuo daugiau darykite patys. Kuo daugiau spontaniškumo, tuo daugiau kūrybos. Kuo daugiau kūrybos, tuo ilgiau išlaikysite protą ir intelektą!
