2023-ieji – Tremtinių ir politinių kalinių metai. Traupio biblioteka ta proga publikuoja Traupio apylinkėse surinktų tremtinių pasakojimus, kurie leidžia prisiminti, kokias kančias patyrė tremtiniai.
Politinio kalinio Alberto STANKELIO prisiminimai.
Albertas Stankelis gimė 1926 metais sausio 17 d. Vičiūnų kaime, Raguvos valsčiuje. Išsilavinimas pradinis, žemdirbys. Turėjo savo sodybą, dirbo 17 ha žemės. Į pasipriešinimo judėjimą įsijungė sovietams okupavus Lietuvą. A. Stankelis buvo partizanų ryšininkas. Girelės miške buvo įrengti bunkeriai, veikė partizanų būriai „Žaibiečiai“ ir „Liūto“ grupė. Reikėdavo teikti informaciją apie rusų buvimo vietą.
Albertas Stankelis pateko į rusų nelaisvę, buvo suimtas 1949 metais liepos 11 dieną. Teisė Maskva pagal 58 straipsnį, buvo nuteistas 10 –čiai metų nelaisvės ir ištremtas į Vorkutą, kalėjo lageryje Nr.8. Kalinių buvo apie 4000, iš kurių 3000 – politinių, 1000 – kriminalinių. Kaliniai buvo įvairių tautybių: rusai, armėnai, vokiečiai ir kiti. Lietuvių buvo apie 300. A. Stankelis atsimena, kad kartu kalėjo gydytojas Šimkūnas. Jis gydė kalinius ir lageryje, jis turėjo geresnes gyvenimo sąlygas.
Kaliniai dirbo šachtose, anglių kasyklose „gruščikais“, su „rukmašinomis“, vairuodavo kombainus. A. Stankelis kalinimo pradžioje dirbo „gruščiku“, pabaigoje – kombainininku.
Dirbti reikėjo trimis pamainomis, 8 darbo valandas per dieną. Buvo reikalaujama padaryti planą. Jei planas neįvykdomas, darbo valandos buvo neribojamos. Darbas buvo sunkus ir varginantis. Maitindavo tris kartus per dieną, maistas buvo normuojamas, jo neužteko, tad teko kęsti alkį. Buvo skiriami katilai pagal maisto normą ir kokybę. Dirbantiems šachtose, 4-as katilas buvo žemiausias (maistas prasčiausias), 6-as – aukščiausias. 4 –o katilo norma- 400 g duonos, samtelis vandeningos sriubos, gabalėlis žuvies. 1-as, 2-as ir 3-as katilai buvo skirti vyresnybei.
Kaliniai gyveno barakuose po 100 asmenų. Miegodavo ant narų, dviaukščių lovų. Anglių kasyklos būdavo netoli barakų, dirbama buvo grupėmis, kiekviena grupė turėjo brigadininką. Kaliniai einant į darbą ir grįžtant iš jo buvo sutikrinami pagal numerius. Kiekvienas kalinys turėjo savo numerį.Vasaros būdavo trumpos: užeidavo pora mėnesių ištisa naktis, pora mėnesių – ištisa diena.Po Stalino mirties pagerėjo gyvenimo ir darbo sąlygos, kaliniams pradėjo mokėti atlyginimus, bet daug atskaičiuodavo už aprangą, maitinimą.Albertas Stankelis į laisvę buvo išleistas 1955 m. birželio 10 d. grįžo į gimtinę, sukūrė šeimą, iki gyvenimo pabaigos gyveno Klaibūnų kaime.
Pagal Alberto Stankelio pasakojimą užrašė Traupio biblioteka 1999 metais.
Šaltinis: Nyksciai
