Oro tarša Lietuvoje yra viena iš didžiausių Europos žemyne. Visų didžiųjų miestų teritorijose anglies dvideginio, sieros ir azoto bei dulkių koncentracijos kartais viršija leistinas normas, o tai reiškia, kad užterštas oras neigiamai veikia mūsų sveikatą. Atmosferos oro tarša yra viena iš pavojingiausių grėsmių aplinkai, nes kelia grėsmę – dažnai tiesioginę – žmonių ir gyvūnų gyvybei bei sveikatai.
Užterštos oro masės, plūstančios iš Vakarų ir Pietų Europos (vadinamosios tarpvalstybinės), taip pat kelia grėsmę gamtinei aplinkai. Oro teršalai turi skirtingą būseną – tai gali būti kietos medžiagos, skysčiai arba dujos, kurios gali laisvai judėti kartu su oro masėmis. Taip pat yra įvairių taršos šaltinių, kuriuos iš esmės galima suskirstyti į dvi grupes – natūralią ir dirbtinę (antropologinę) grupes.
Kokie gali būti oro taršos mažinimo būdai?
Oro taršą galima sumažinti šiais būdais:
- pramonės įmonių modernizavimas ir mažiau aplinkai kenksmingų technologijų naudojimas,
- energijos nuostolių mažinimas pramonėje ir gyvenamuosiuose pastatuose, naudojant energijos skaitiklius, pastatų šilumos izoliaciją,
- mažų anglimi kūrenamų katilinių ir individualių namų krosnių likvidavimas,
- sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį, ieškant kitų energijos šaltinių, tokių kaip: saulės, vandens ar vėjo energija,
- ūkininkų darbo optimizavimas, naudojant inovatyvias technologijas, tokias kaip lygiagretaus vairavimo įranga,
- sieros dioksido naudojimo iš elektrinių ir termofikacinių elektrinių, deginančių sieringą anglį, mažinimas,
- panaikinti sunkųjį transportą miestuose (tiesti aplinkinius kelius),
- bešvinio benzino naudojimas automobiliuose, išmetamųjų dujų valymo filtrai (katalizatoriai),
- kurti pėsčiųjų zonas miestų centruose ir mikrorajonuose, naudojantis viešuoju transportu ar dviračiais.
Kaip galima sumažinti dirvožemio užterštumą?
Dirvožemio užterštumą galima sumažinti šiais būdais:
- ribojant upių reguliavimą, dėl ko mažėja požeminio vandens kiekis,
- teisinga žemės ūkio praktika,
- naudojant atitinkamas sėjomainas,
- tinkamai paskirstyti žemės ūkio ir miško žemę,
- parūgštintų dirvožemių kalkinimas,
- kova su erozija,
- mineralinių atliekų, atsirandančių išgaunant įvairių rūšių naudingąsias iškasenas, naudojimas,
- komunalinių atliekų tvarkymas, jas utilizuojant ir kompostuojant bei valant nuotekas,
- racionalus dirvožemių naudojimas ir jų apsauga nuo taršos.
Kaip galima sumažinti vandens taršą?
Vandens taršą galima sumažinti šiais būdais:
- statyti naujus nuotekų valymo įrenginius ir modernizuoti senus,
- vandeniui nelaidžių technologijų arba technologijų su uždaromis vandens grandinėmis naudojimas,
- ribojant į šiuos vandenis patenkančių teršalų kiekį,
- racionalus vandens valdymas.
Kai kurie rodikliai Lietuvoje teikia vilčių, tačiau nepaisant to, vis dar priklausome toms šalims, kuriose pagrindinių oro teršalų, ypač sieros dioksido, emisija yra labai didelė. Kad galėtume visus šiuos rodiklius ženkliai sumažinti, neužtenka tik atsižvelgti į šiame straipsnyje išvardytus būdus, kaip kovoti su oro, dirvožemio bei vandens tarša. Turime keistis ir mes – kaip tauta, kaip visuomenė. Turime ugdyti jaunąją kartą, kuri ištaisys mūsų padarytas klaidas. Pirmiausia turime pradėti nuo savęs.
