Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto kiti sako, jog didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, nes įtempta padėtis pasaulio rinkose kurį laiką gali palaikyti didesnį tiek metinės, tiek mėnesio infliacijos lygį.
Kai kurie analitikai prognozuoja dar drąsiau – metinė infliacija labai sparčiai pradės mažėti pavasarį, o nulinį rodiklį ar netgi defliaciją pasieks metų pabaigoje.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad metinė infliacija mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, jos kritimas dar įsibėgės, o sausio kainų padidėjimas 0,6 proc. yra paskutinis „pasispardymas“.
Pasak analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, kainų augimo tempas smunka mažėjant vartojimui, pingant žaliavoms bei esant rizikoms darbo rinkoje.
„(Metinė infliacija – BNS) turėtų tikrai mažėti, nes gyventojams vartojimo apetitą vis labiau gadins aukštesnė paskolų aptarnavimo kaina ir tai paliks mažiau lėšų vartojimui, išlieka įvairios darbo rinkos prastėjimo rizikos, kurios, matyt, šiemet pasireikš. Tas vartojimo bumas, kurį stebėjome pastaruosius porą metų, šiemet turėtų visiškai išsikvėpti ir dėl vangesnės vidaus paklausos prasidėti defliaciniai procesai“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.
„Jau kurį laiką matome, kad žaliavų rinkoje viršukalnės fiksuotos, jos pinga pakankamai sparčiai. Net ir ta pati energetika, kuri yra rizikos kertinis židinys tiek Lietuvai, tiek Europai, matome, kad tos įtampos šiek tiek atslūgusios“, – teigė ekonomistė.
Pasak jos, metų pabaigoje infliacijos rodiklis turėtų būti vienaženklis.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog situacija pasaulinėje rinkoje vis dar neramina ir ji kurį laiką dar gali lėtinti metinės infliacijos mažėjimą ir palaikyti mėnesio infliaciją.
„Naftos kaina nuo sausio pradžios pakilo 11proc., reiškia, pasaulinė žaliavų rinka pradeda reaguoti į Kinijos ekonomikos atsigavimą nuo kovido ir į tai, kad JAV ekonomika lieka labai stipri bei į tai, kad JAV centrinis bankas kovo mėnesį nustos kelti palūkanas. Pradedu tikėti, kad pirmą šių metų ketvirtį matysime žaliavų kainų augimą rinkose, tai yra nafta ir metalai“, – BNS teigė A. Izgorodinas.
Jo teigimu, žaliavų kainos dar gali kilti visą pirmąjį pusmetį, o didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, kai JAV ekonomika panirs į recesiją ir bus matomas didesnis susitraukimas rinkose.
„Visi kalbėjome, kad ateis krizė ir žaliavų kainos kris. Bet įvyko visiškai priešingas scenarijus – krizė neatėjo, makroekonominiai rodikliai Europoje gerėja, Kinijos ekonomika atsigauna, žaliavų kainos pradės kilti į viršų ir tai sulėtins infliacijos kritimą Lietuvoje“, – sakė A. Izgorodinas.
„Infliacijos lėtėjimas yra labiau šių metų antrojo pusmečio tema, o ne pirmojo pusmečio“, – pridūrė jis.
I. Genytė-Pikčienė mano, jog mėnesio defliacija galima jau vasarį: „Vasario mėnesį, matyt, gali būti, kad sulauksime jau mėnesinės defliacijos“.
Sausį, palyginti su gruodžiu, išankstinei mėnesio infliacijai padidėjus iki 0,6 proc., I. Genytė-Pikčienė sako, jog tai lėmė reguliuojamų elektros ir dujų kainų augimas.
„Mėnesinis infliacijos padidėjimas visai negąsdina, nes didelę jo dalį lemia reguliuojamų kainų padidėjimas. Nuo sausio mėnesio padidėjo elektros ir dujų kainos ir apie šitą įtaką jau žinojome senokai“, – teigė ekonomistė.
„Mėnesinė infliacija, nepaisant to, kad yra teigiama, ji yra nulemta reguliuojamų kainų įtakos“, – pridūrė ji.
A. Izgorodinas taip pat sako, kad sausį mėnesio infliaciją labiausiai lėmė pakilę akcizai bei energijos kainos.
„Didele dalimi mėnesio infliacijos paspartėjimą paaiškina techniniai aspektai, nes nuo šių metų sausio pakilo įvairūs akcizai, tame tarpe alkoholiniams gėrimams. (…) Taip pat nuo šių metų pradžios šiek tiek pakilo ir kainos energetikos produktų luboms“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Prognozės – labai optimistinės
„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis taip pat sako, kad vidutinį kainų lygį sausį pakėlė nuo metų pradžios padidėjusios elektros, dujų, vandens kainos bei didesni akcizai alkoholiui ir tabakui – jei ne šie veiksniai, būtų fiksuota mėnesio defliacija
„Atlyginimų augimas šiemet sieks beveik 10 procentų, todėl sunku tikėtis daugelio paslaugų pigimo, tačiau pigesnių prekių bus“, – feisbuke rašo N. Mačiulis.
Pasak jo, prekių pigimą lems dešimtadaliu sustiprėjęs euras dolerio atžvilgiu ir dėl to atpingančios visos žaliavos, už kurias mokama JAV doleriais, be to, kviečių kaina nuo piko nukrito daugiau nei trečdaliu, po didelio spurto pradėjo mažėti žaliavinio pieno supirkimo kainos, pinga ir kai kurios kitos maisto žaliavos.
„Elektra ir gamtinės dujos biržose nekainuoja nė trečdalio to, ką kainavo praėjusių metų vasarą. Konteinerio atplukdymas iš Šanchajaus į Roterdamo uostą prieš pusantrų metų kainavo 15 tūkst. eurų, šiandien – mažiau nei 2 tūkst. eurų. Vangėjanti mažmeninė prekyba paskatins įmones greičiau mažėjančius kaštus parodyti ir galutiniams vartotojams. Stygių keičia perteklius, euforiją – baimės, klestėjimą – nuosmukis. Nuolatinis ekonomikos yin ir yang“, – prielaidas mažėti kainoms vardijo ekonomistas.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti, o metų pabaigoje, pasak jo, galima ir metinė defliacija.
„Manau, kad infliacijos mažėjimas yra platesnio proceso, kuris tęsis ilgiau, dalis. Tendencijos tokios, kad infliacija šiemet turėtų ženkliai atvėsti ir metų pabaigoje galbūt mes netgi turėsime nulinę arba šiek tiek neigiamą infliaciją“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Metinė infliacija, ypač nuo kovo ir balandžio mėnesių, sumažės labai sparčiai“, – teigė ekonomistas.
Pasak jos, metinės infliacijos rodiklį lems maisto ir energetinių išteklių kainos, kurios labai augti neturėtų.
„Mes esame pasiekę pakankamai aukštą bendrą tiek maisto, tiek kitų prekių kainų lygį. Lyginant su kitomis Europos šalimis, mums nelabai yra kur ir augti“, – teigė Ž. Mauricas.
„Pernai kovą ir balandį mes turėjome didžiulį energetinių kainų, ypač degalų, šoką. Šiemet, jeigu kažko panašaus nenutiks, o bazinis scenarijus, kad nenutiks, tai mes jau matysime vis didesnę dalį prekių, pradedant energetinėmis, po to turbūt įsijungs ir maistas, kurių metinis pokytis bus neigiamas“, – kalbėjo ekonomistas.
Valstybės duomenų agentūra penktadienį paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., vidutinė metinė – 19,3 proc., o mėnesio infliacija – 0,6 procento.
BNS
Šaltinis: Nyksciai
