Žiemos viduryje, sausio 25 dieną, švenčiamas Pusiaužiemis. Sakoma, jog tądien barsukas išlenda iš olos. Jeigu diena saulėta, barsukas mato šešėlį ir lenda atgal atbulas į olą slėptis, gula ant to paties šono. Jei apsiniaukę, barsukas pavaikšto po mišką ir grįžęs kietai įminga ant kito šono.
Tądien ir meška ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Koks oras šios dienos popietę, tokia bus ir antroji žiemos pusė.
Ūkininkas turi pasižiūrėti, kiek likę pašaro, ar nesušėrė gyvuliams daugiau kaip pusę šieno. Per Pusiaužiemį būdavę įvairiausių draudimų. Į mišką tądien nevažiuodavo: jeigu parsiveš tądien malkų, vasarą į kiemą gyvačių prišliauš. Gyvatės miške nesutiksi, jeigu žinosi, kurią savaitės dieną buvo Šventos Kalėdos.
Tą dieną ir vilnų neverpė, jų nekaršdavo, kad vasarą kandys drabužių nesuėstų, kad ariamieji jaučiai nesiseilėtų. Dzūkai tą dieną bulvių nevalgydavo, kad jos vasarą nekirmytų. O priekuliškiai Pusiaužiemio dieną vengė bet ką su kirviu dirbti, gręžti, sukti, vis bijodamiesi kandžių. Žemaičiai tą dieną būtinai papurtydavo sodo obelis, taip žadindami jas iš žiemos miego. Tikėjo būsiant tada didesnį obuolių derlių.
Tad šiandien tikrai Pusiaužiemis.
Optimistai džiaugiasi žiemos išdaigomis, jos teikiamais malonumais. Pesimistai jau keiksnoja žiemužę nepagailėjusią sniego, ledo, sukėlusią daug papildomų rūpesčių. Mokantiems džiaugtis kiekviena nauja diena, linkėjimai neprarasti gyvenimo džiaugsmo, o kam įkyrėjo žiema, siūlome išbandyti senolių patarimą.
Sako, tereikia suskaičiuoti dvylika praplikusių vyriškių. Ties dvyliktuoju tiesiog šūktelėti: „Prapulk!“ Ir šaltis dings. Kiek sunkiau sužinoti, kuris gi vyriškis visiškai plikas, kai spaudžiant šaltukui visi užsimaukšlinę kepures. Tačiau liūdėti neverta.
Sausio 25-oji tradiciniame kalendoriuje – Viduržiemis. Mūsų senoliai pasakytų: – ,,dzienelė pailgėj per ėriuko pėdelį“. Diena nuo saulėgrįžos jau pailgėjo viena valanda ir devyniomis minutės.
Liturginiame kalendoriuje ši diena skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomam apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tą dieną į bažnyčią neskubėdavo. Tačiau tą dieną visi labai įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu saulėta, buvo spėjama, kad bus graži vasarą ir geri metai. Jeigu debesuota – tais metais daug žmonių mirs. Jeigu lyja ar sninga – laukia didelis kainų šuolis, nes javai dar laukuose supus. Pučia smarkus vėjas, tarp žmonių kilsią dideli neramumai.
Pusiaužiemis, dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais, Kumeliuko krikštynomis. Visiems lengvos ir džiaugsmingos, be didelių rūpesčių antros žiemužės pusės.
