Įvertinimas
Finansų ministerijos rengiamas Žaliųjų finansų veiksmų planas 2023–2026 metams pasiekė finišo tiesiąją – nuo antradienio, sausio 17 d. jis teikiamas viešosioms konsultacijoms E.pilietis platformoje. Plano tikslas – skatinti žaliųjų viešųjų ir privačių finansų plėtrą Lietuvoje, sukuriant palankią aplinką tiek verslui, tiek ir į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams.
„Lietuva imasi regioninės lyderystės tvariųjų finansų srityje ir siekia sukurti ekosistemą, kuri padėtų mobilizuoti tiek viešas, tiek ir privačias lėšas Lietuvos žaliajai transformacijai, įgavusiai ypatingą svarbą šiandieniniame geopolitiniame kontekste. Todėl drauge su skirtingų sričių politikos formuotojais parengėme ambicingą Žaliųjų finansų veiksmų planą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. – Šių investicijų sutelkimas padės įgyvendinti svarbius energijos efektyvumo projektus, ir perėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo“.
Anot ministrės, žalioji pertvarka reikalauja milžiniškų išteklių, todėl labai svarbu efektyviai sutelkti tiek viešuosius, tiek privačiuosius resursus. Skaičiuojama, jog iki 2030 m. Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė. Likusią dalį turės užtikrinti privatūs subjektai.
Lietuva sieks tapti regiono žaliųjų finansų centru, o šiam tikslui planuojama įsteigti žinių ir kompetencijų centrą – Žaliųjų finansų institutą. Šis institutas leistų užtikrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, kuriant naujas finansines priemones bei didintų visuomenės informuotumą apie tvarumą ir tvarius finansinius produktus.
Skatinant šalies žaliųjų finansų plėtrą, plane numatoma sukurti centralizuotą tvarumo duomenų bazę, kuri padidintų šių duomenų prieinamumą ir panaudojimą finansų sektoriuje, taip pat stiprinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant įtvirtini Lietuvos, kaip žaliųjų finansų lyderės, pozicijas regione.
Taip pat įgyvendinant šį planą bus parengtas viešojo sektoriaus žaliųjų obligacijų emisijos planas, sukurta žaliųjų infrastruktūros projektų bazė bei plečiamos žaliųjų padengtųjų obligacijų programos ir kt.
Planuojama, jog iki 2025 m. žaliosios valstybės biudžeto išlaidos sudarys net 75 proc. visų lėšų, o visi viešieji pirkimai taps žaliaisiais. Taip pat numatoma, jog žaliesiems projektams įgyvendinti bus pritraukta daugiau privačių lėšų – 2023–2024 m. jos sieks 0,5 mlrd. eurų (2021-2022 m. pritraukta 220 mln. eurų).
Lietuvoje žalioji pertvarka įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą. Šiame plane energetikai ir žaliajai pertvarkai numatyta net 43 proc. lėšų. Lietuva šiuo metu derasi su Europos Komisija dėl NKL plano papildymo 1,2 mlrd. eurų ES, nacionalinėmis ir privačiomis lėšomis, kurios didžiąja dalimi būtų panaudotos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai.
Be to, naujoje 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai numatyta beveik 7,8 mlrd. eurų, iš kurių net 2,6 mlrd. eurų bus skirta žaliajai pertvarkai.
Žaliųjų finansų veiksmų planui parengti Finansų ministerija įsteigė tarpinstitucinę darbo grupę, kurios veikloje dalyvavo tiek viešojo sektoriaus, tiek finansų rinkos atstovai. Rengiant planą atsižvelgta į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko rekomendacijas, Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, 2021–2030 metų nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslus, susijusius su Lietuvos ekonomikos žaliąja transformacija.
Viešosios konsultacijos dėl 2023–2026 m. Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano E.pilietis platformoje vyks iki sausio 26 d.
