Reikšmingiausias 2022-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo didelis infliacijos šuolis, kurį didžiąja dalimi lėmė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, teigia BNS kalbinti ekonomistai.
Naujienų agentūra BNS septyniolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.
16 apklaustųjų mano, kad svarbiausias įvykis buvo sparti infliacija, keturi ekspertai išskyrė karo Ukrainoje sukeltą energetinių išteklių kainų šoką. Aštuoni prie svarbiausių įvykių priskyrė 2023 metų valstybės biudžeto priėmimą su 4,9 proc. deficitu bei itin dideliu pagalbos paketu gyventojams ir verslui amortizuojant išaugusias energijos kainas.
Penki apklaustieji paminėjo ir pradėjusį veikti magistralinį dujotiekį tarp Lietuvos ir Lenkijos, dar penki pažymėjo nutrauktą rusiškų dujų importą vamzdynu į Lietuvą.
Trys ekspertai prie svarbiausių įvykių priskyrė Konkurencijos tarybos skirtą rekordinę beveik 73 mln. eurų baudą vaistų prekybininkams, du ekspertai – nutrauktą „Belaruskalij“ kalio trąšų tranzitą, o vienas – Europos Sąjungos sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei Lietuvos sprendimus nutraukti energijos produktų pirkimą iš jų.
Po vieną ekspertą mano, kad svarbiausias įvykis buvo bendrovės „Nord Security“ tapimas antruoju Lietuvos „vienaragiu“, „MG grupės“ politinės korupcijos bylos kaltinamųjų išteisinimas, centrinių bankų sprendimai kelti bazines palūkanų normas, prasidėjusi ketvirtoji pramonės revoliucija. Minėtas ir pasikeitęs požiūris į darbuotojų trūkumą, didesnį visuomenės atvirumą migrantams ir pokyčiai darbo migracijos sistemoje.
Aukšta infliacija vertė vartotojus, verslą ir valstybę keisti elgseną
Metinė infliacija Lietuvoje šiemet buvo peržengusi dviženklę ribą, o rugsėjį pasiekė 24,1 proc. ir buvo didžiausia nuo 1996-ųjų. Analitikai vertina, kad aukšta infliacija buvo labai rimtas išbandymas gyventojams, įmonėms ir viešiesiems finansams bei privertė koreguoti jų elgseną.
„Vidutinė metinė infliacija buvo labai didelė, o tai lėmė gyventojų perkamosios galios mažėjimą ir ypač atsiliepė mažas bei vidutines pajamas gaunančių gyventojų perkamajai galiai, taip pat turi didelę įtaką atotrūkiui tarp socialinių grupių“, – pastebėjo Kauno technologijos universiteto profesorius Vaidas Gaidelys.
„Infliacija svarbi vartotojams dėl gyvenimo lygio nuosmukio, tai veiks ir verslą, o jį dar veikia ir didelės infliacijos keliamas aplinkos neapibrėžtumas“ – sakė Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Pastebima, jog gyventojų perkamoji galia šiemet reikšmingai susitraukė pirmąkart per daugiau nei dešimtmetį, o realus darbo užmokestis smuko beveik dešimtadaliu.
„Džiugu tai, kad šį importuotą šoką lietuviai pasitiko sukaupę rekordines finansines atsargas, o Vyriausybė – turėdama fiskalinės manevro laisvės padėti šį nepalankų etapą įveikti“, – teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Brandnomikos“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad infliacija bus tarp pagrindinių temų ir 2023 metais. Anot jo, pirmąjį pusmetį jos tempai sulėtės, kai kuriais mėnesiais gali būti fiksuota ir defliacija, nes dėl kylančių palūkanų ir recesijos nuotaikų rinkose mažės žaliavų kainos, šiltesni žiemos orai neleis kilti elektros ir dujų kainai.
„Bet situacija gali pasikeisti 2023 metų antrąjį pusmetį: Kinija pavasarį visiškai atsisakys Covid-19 suvaržymų, centriniai bankai pavasarį nustos didinti palūkanas. Europa pradės ruoštis naujam šildymo sezonui. Visi šie veiksniai gali lemti dar vieną energetikos ir žaliavų kainų šuolį rinkose“, – teigė ekonomistas.
Karas Ukrainoje ir energijos išteklių kainų šokas
Ekspertai pažymi, jog infliaciją į seniai matytas aukštumas šiemet pakėlė karas Ukrainoje, kuris apnuogino Europos, o drauge ir Lietuvos energetinį pažeidžiamumą, sukėlė elektros ir dujų kainų šoką, pabrangino maistą.
„Karui prasidėjus ypač pakilo energetinių prekių kainos, neužilgo ir maisto kainos kilo. Verslas, siekdamas padengti išaugusius kaštus, irgi turėjo kelti kainas arba riboti tiekimą. Prie taupymo programų prisidėjo ir valstybė. O Vakarų centriniai bankai, siekdami suvaldyti augančias kainas, pradėjo sparčiai kelti palūkanų normas. Viso to pasekmė – lėtesnis realaus vartojimo bei ekonominis augimas“, – teigė Vilniaus universiteto dėstytojas Nerijus Černiauskas.
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas taip pat pastebėjo, kad karo padariniai turėjo didžiausios įtakos šalies ekonomikai – pirmąsias pasekmes pajuto Lietuvos statybos ir baldų pramonė, neliko medienos, metalų ir kitų statybinių medžiagų tiekimo iš Lietuvai įprastų rinkų – Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Alternatyvų teko ieškoti ir prekybininkams.
„Karo veiksmams nesibaigiant ir plečiantis sankcijų ratui, pradėjo brangti energijos ištekliai, kurie pamažu persimetė ir į galutines visų prekių ir paslaugų kainas“, – teigė D. Imbrasas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat mano, kad didžiausios įtakos ekonomikai turėjo karas Ukrainoje ir jo pasekmės – energetikos ir maisto kainų šuolis bei sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, kurios sumažino ekonominius ryšius su agresorėmis ne taip skausmingai, kaip iš pradžių manyta.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, karas atskleidė didžiulę priklausomybę nuo iškastinio kuro ir geopolitiškai nestabilių jo tiekėjų, nepakankamą vietinės elektros gamybą iš alternatyvių išteklių ir per mažą tiekimo kanalų diversifikavimą. Pasak jos, simboliška, kad Lietuva tapo viena pirmųjų, atsisakiusių rusiškų dujų ir kitų energetikos nešėjų.
Kitų metų biudžetas – iššūkių amortizavimas
Šiemet Seimo priimtą 2023 metų valstybės biudžetą su 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitu ir pagalbos paketu verslui bei gyventojams bemaž pusė ekspertų priskyrė prie didžiausią svarbą turėjusių įvykių, siekiant suformuoti fiskalinę pagalvę ir apsaugoti ekonomikos dalyvius nuo energetinio šoko.
„Nėra tipiška, kad ekonomistai pateisintų tokį gilų planuojamą biudžeto deficitą, bet ir aplinkybės nėra tipinės. Jomis būtina apsaugoti pažeidžiamus visuomenės sluoksnius nuo energetinio skurdo, išvengti socialinių neramumų ir pasirūpinti, kad šiaip jau sėkminga Lietuvos ekonomikos struktūra nepraretėtų, o didelį plėtros potencialą turinčios įmonės išgyventų šią energetikos kainų nestabilumo tiesiąją ir ilgainiui galėtų tęsti subalansuotą tvarią plėtrą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė pabrėžė, kad deficitinis biudžetas turės skatinantį ekonomikos poveikį, dėl kurio Lietuvos ekonomika augs ne taip lėtai, kaip kaimyninių šalių.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigė, kad energetikos krizės suvaldymo paketas, priimtas su 2023 metų biudžetu, yra išskirtinai didelis Lietuvos mastu.
„Lietuva 2023 metų biudžete skyrė 2 mlrd. eurų kovai su išaugusiomis energetikos kainomis. Kartu su Graikija tapome didžiausią BVP dalį energetikos krizės suvaldymui skyrusia šalimi Europos Sąjungoje. Bet ir elektros kainos Lietuvoje buvo kone didžiausios Bendrijoje. Elektros kainų pikai Lietuvos ekonomikai tapo reikšmingu metų įvykiu“, – sakė E. Leontjeva.
Kauno technologijos universiteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė pažymėjo, kad pagalbos paketas turėtų apsaugoti įmones nuo bankroto, tuo pačiu nuo augančio nedarbo ir naujos emigracijos bangos.
Tarp svarbiausių – GIPL, nutrauktas tranzitas, „vienaragis“, bauda
Tarp svarbiausių įvykių kai kurie ekonomistai išskyrė ir nutrauktą Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą, pradėjusį veikti magistralinį dujotiekį į Lenkiją, antrąjį Lietuvos „vienaragį“, už kartelį skirtą baudą vaistinėms bei „MG grupės“ politinės korupcijos bylos kaltinamųjų išteisinimą.
V. Gaidelys pastebėjo, kad nutrauktas „Belaruskalij“ kalio trąšų tranzitas geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą turėjo įtakos „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos uosto veiklai, taip pat bendrovei Birių krovinių terminalas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė teigė, kad dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos turi rimtą strateginę reikšmę – tai ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai svarbus įvykis, stiprinantis energetinę nepriklausomybę.
Tuo metu „Nord Security“ tapimas antruoju Lietuvos „vienaragiu“, pasak A. Klimavičienės, svarbus ne tik startuolių sektoriui – tai stiprina kūrybiškų ir verslių žmonių šalies įvaizdį.
V. Kumpikaitė-Valiūnienė pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos išaiškintas draudžiamas susitarimas tarp vaistinių buvo skaidrumo demokratinėje valstybėje pavyzdys.
E. Leontjeva, be kita ko, pažymėjo, kad didelės reikšmės turėjo pasikeitęs požiūris į darbo rinką varžantį darbuotojų trūkumą, didesnis visuomenės atvirumas migrantams dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos ir pokyčiai darbo migracijos sistemoje.
„Siekiant priimti karo pabėgėlius per vieną naktį pakeista tvarka tapo svarbia pamoka valstybei. Reformavus darbo migracijos sistemą galima tikėtis, kad darbuotojų stoka nebestabdys Lietuvos ekonomikos plėtros“, – teigė ji.
Šaltinis: Nyksciai
