Įvertinimas
Lietuvoje vis akyviau plėtojamos trumpos maisto tiekimo grandinės, kurių naudą jau pajuto ir vartotojai, ir patys žemės ūkio produkcijos gamintojai. Ūkininkams tai užtikrina didesnes pajamas ir ryšį su pirkėjais, o pastariesiems – galimybę gauti šviežių ir kokybiškų vietinių maisto produktų. Parama joms plėtoti teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kurią pratęsti numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas).
Pagrindinė sąlyga – bendradarbiauti
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje trumpos tiekimo grandinės yra remiamos skatinant paramos gavėjų bendradarbiavimą – smulkių ir vidutinių ūkių partnerystę.
KPP priemonė „Bendradarbiavimas“, pradėta įgyvendinti nuo 2016 m., įsibėgėjo ne iš karto.
„Neįprastas, naujas ir sunkiausias dalykas, kurį pareiškėjams teko įveikti, buvo tai, kad paramos jie turėjo kreiptis ne po vieną, o su partneriais. Tą barjerą, kad būtina bendradarbiauti, daug kam, matyt, buvo sunkiausia įveikti. Bet procesas vis tik pajudėjo iš vietos ir dabar plėtoti trumpas tiekimo grandines sekasi jau visai neblogai. Tą daryti buvo ieškoma įvairių būdų, ir dabar trumpos tiekimo grandinės plėtojamos pagal tris paramos teikimo modelius, kuriuos pareiškėjai gali rinktis pagal savo ekonominį pajėgumą“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.
Pirmas modelis orientuotas į trumpą tiekimo grandinę, kuri patraukliausia yra keliems smulkiems ar vidutiniams ūkininkams, kai susijungia mažiausiai du ūkio subjektai – pareiškėjas ir partneris. Jie savo auginamą ar gaminamą produkciją gali tiekti turgeliams, įkurti parduotuvę – elektroninę ar fizinę, taip pat gali prekiauti ir ūkyje. Tokiam paramos modeliui skiriama iki 150 tūkst. Eur paramos.
Antram modeliui plėtoti parama siekia iki 250 tūkst. Eur. „Pagal šį modelį kviečiami jungtis didesnį gamybinį pajėgumą turintys ūkininkai arba jų grupelė, kuri gali tiekti didesnį savo užaugintos produkcijos kiekį. Tokia grupelė gali bendradarbiauti su vaikų darželiais, mokyklomis, ligoninėmis, slaugos namais, kavinėmis ar restoranais, norinčiais gauti šviežią produkciją iš ūkių. Taigi, dažniausiai paramos prašo ūkininkų grupės, kai vystyti trumpą tiekimo grandinę susitaria 3 ar 4 asmenys, taip pat įsitraukia ir žemės ūkio bendrovės bei kooperatyvai. Taip susikuria, galima sakyti, maži rajoninio tipo logistikos centrai“, – aiškino N. Padvaiskaitė.
Stambiausia parama – iki 1,5 mln. Eur – skiriama regioniniams logistikos centrams steigti, kai statomos naujos patalpos. Jei patalpos nuomojamos, paramos suma mažesnė – iki 700 tūkst. Eur. „Šis modelis reikalauja jau didesnės produktų pasiūlos, todėl į tokią grandinę paprastai jungiasi daugiau ūkio subjektų – ūkininkų, taip pat žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų. Bendradarbiaudami jie suveža į vieną vietą savo produkciją, o tai leidžia aptarnauti didesnį skaičių vartotojų regione ar net visos Lietuvos mastu. Vienas toks logistikos centras jau yra įsteigtas Kauno rajone. Dar viena paraiška, gauta šį rudenį, šiuo metu yra vertinama“, – pastebėjo ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja.
Paraiškos pagal KPP priemonę „Bendradarbiavimas“ dar bus priimamos ir 2023 m.
Išliks tos pačios trys schemos
Tikimasi, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu 2023–2027 m. trumpų tiekimo grandinių plėtra bus dar aktyvesnė, nes jų vaidmuo itin svarbus. Kaip pažymima Strateginiame plane, ši priemonė prisideda prie aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos gerinimo tikslų, nes ja skatinamas vietinės produkcijos vartojimas, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškai bei pagal maisto kokybės sistemas užaugintai produkcijai, optimizuojant transportavimo kaštus mažinamas anglies pėdsakas.
Strateginiame plane trumpas maisto tiekimo grandines numatyta plėtoti pagal tuos pačius dabar veikiančius tris paramos teikimo modelius. Tam skirta 10 mln. Eur.
Vidutinė paramos suma projektui bus diferencijuojama pagal projekto tikslus ir apimtis: pagal 1-ąjį paramos modelį – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas – skiriama iki 150 000 Eur; pagal 2-ąjį paramos modelį – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – iki 250 000 Eur; pagal 3-ąjį paramos modelį bus remiamas žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklo įkūrimas, tam skiriant iki 1 500 000 Eur.
Paramos intensyvumas – nuo 20 iki 60 proc. verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, 100 proc. – bendrosioms projekto einamosioms bendradarbiavimo ir kitoms išlaidoms.
Paramos galės prašyti ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) perdirbimo veikla; juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, perdirbimo, rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla.
Svarbu pažymėti, kad parama bus skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip du subjektai, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba, perdirbimu, rinkodara, maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla.
