Įvertinimas
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Migracijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovais pristatė naujausias migracijos tendencijas ir priimtus sprendimus neteisėtai migracijai valdyti.
Pasak ministrės, migracijos valdymas pastaraisiais metais tapo vienu rimčiausių iššūkių Europos Sąjungai, taip pat ir Lietuvai. Vidaus reikalų ministerijai teko atsakomybė imtis greitų ir ryžtingų sprendimų suvaldyti neteisėtos migracijos krizę ir padėti pagrindus migracijos procesų valdymui ateityje. Iki šiol priimti sprendimai, ministrės teigimu, leido sėkmingai sustabdyti Lukašenkos režimo inicijuotą hibridinę ataką. Tačiau grėsmių pasienyje nemažėja, todėl intensyviai rengiamasi įvairiems ateities iššūkiams.
„Migracijos procesai keičia mūsų realybę – karo pabėgėliai, darbo migrantai, neteisėtai į Europą bandantys patekti žmonės verčia ieškoti veiksmingų ir ilgalaikių migracijos valdymo sprendimų. Mums tenka dorotis net su keliais iššūkiais vienu metu – tai įtempta situacija pasienyje su Baltarusija, pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ribojimų atvykėliams iš Rusijos įgyvendinimas“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Sprendimai sienos apsaugai pasiteisino
Neteisėtos migracijos srautai labiausiai išaugo Vakarų Balkanų migracijos kelyje – čia registruota 168 proc. daugiau neteisėto sienos kirtimo atvejų, Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu – 58 proc. daugiau nei pernai.
Tačiau priešinga tendencija stebima ties rytine ES siena, kurios dalis sutampa ir su Lietuvos valstybės siena. Čia neteisėtos migracijos srautai mažėjo.
„Tai rodo, kad mūsų nacionalinės ir regioninės priemonės neteisėtai migracijai pažaboti, kurias taip pat taiko ir Lenkija bei Latvija, yra veiksmingos. Naujas sienos apsaugos standartas veikia, mūsų pavyzdžiu jau seka ir kitos šalys, tačiau išliekame aukščiausioje parengtyje, nes grėsmių nemažėja – gali atsirasti naujas migrantų gabenimo kelias per Kaliningrado sritį. Mūsų pastangos atremti įvairaus pobūdžio atakas bus tęsiamos tiek, kiek reikės“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Vienas esminių žingsnių, padėjęs užverti neteisėtos migracijos kelią iš Baltarusijos per Lietuvą – įdiegtas naujas sienos apsaugos standartas, kuris apima fizinį barjerą, sienos apsaugos sistemas ir pasieniečių aprūpinimą šiuolaikiškomis darbo ir apsaugos priemonėmis.
Svarbi partnerių ir ES finansinė parama
Ministrės A. Bilotaitės teigimu, pasiteisino ir sugriežtintos priemonės Rusijos piliečių atžvilgiu – sustabdytas vizų išdavimas ir kartu su Lenkija bei Baltijos šalimis įvesti laikini ribojimai Rusijos turistams atvykti į šalį. Nuo rugsėjo 19 d., kai įsigaliojo šis sprendimas, Rusijos piliečių, atvykstančių į Lietuvos Respubliką, srautai sumažėjo 57 proc.
Siekiant deramai stebėti ir atremti grėsmes, Seimo nutarimu iki kovo 16 d. pasienyje pratęsta nepaprastoji padėtis. Šis specialusis režimas suteikia būtinų teisinių įrankių pasienio pareigūnams, tarp jų – neįleisti neteisėtų migrantų į Lietuvos teritoriją.
Vidaus reikalų ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie įtvirtintų galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į šalies teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką.
Įgyvendinti sprendimus, kurie padeda maksimaliai sustiprinti sienos apsaugą ir imtis kitų būtinų priemonių, ministrės teigimu, būtų daug sunkiau be finansinės ES paramos. Vidaus reikalų ministerijai pavyko pasiekti, kad 2021-2027 m. perspektyvoje Lietuvai būtų skirta dvigubai daugiau ES lėšų – 110 mln. eurų. Ši parama naudojama migrantų priėmimui, sienos apsaugai, Kaliningrado tranzito saugumo stiprinimui, Ukrainos karo pabėgėliams.
Dėl laiku priimtų sprendimų šiemet užkardyta beveik 11 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną.
Smarkiai padaugėjo prieglobsčio prašytojų. Lietuvoje šiemet pateikta 915 užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį – tai 13 kartų daugiau negu 2020 m. Dėl agresyvių Rusijos ir Baltarusijos valdžios veiksmų šiemet prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė 93 Rusijos ir 171 Baltarusijos piliečiai.
Rengiamasi priimti daugiau ukrainiečių
Pasak vidaus reikalų ministrės, Lietuva rengiasi naujai pabėgėlių iš Ukrainos bangai. Prognozuojama, kad žiemos periodu į Lietuvą gali pasitraukti 60–100 tūkst. žmonių.
Pasirengimas vykdomas pagal Europos Komisijos patvirtintą planą, kuriuo Lietuva įsipareigojo priimti dar bent 20 tūkst. pabėgėlių. Nuo karo pradžios mūsų šalyje leidimai gyventi suteikti daugiau kaip 71 tūkst. ukrainiečių, tai sudaro 2,53 proc. šalies gyventojų. Lietuva yra 4-oje vietoje ES po Čekijos, Lenkijos ir Estijos, priimanti daugiausiai karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Būtina paprastinti darbuotojų imigraciją
Ministrė A. Bilotaitė atkreipė dėmesį į tai, kad auga ir teisėtos migracijos mastai. Lietuvoje daugėja dirbančių užsieniečių: šiemet išduoti 111 tūkst. 499 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 65 tūkst. ukrainiečiams (20 tūkst. jų dirba), 3 tūkst. 415 Rusijos, 22 tūkst. 890 Baltarusijos piliečiams.
Pasak ministrės, šalyje vis labiau trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, Lietuvai būtina imtis neatidėliotinų sprendimų siekiant palengvinti darbuotojų migraciją. Atsižvelgiant į demografinę situaciją ir padėtį darbo rinkoje, jau anksčiau priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, supaprastinti ir sutrumpinti imigracijos procesai.
„Darbo jėgos migracija yra dar vienas iššūkis, su kuriuo turime tvarkytis. Augant užsieniečių skaičiui mūsų šalyje, turime stiprinti jų buvimo ir darbo Lietuvoje kontrolę. Tam yra priimti reikiami saugikliai. Taip pat būtinos visų institucijų pastangos“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Ministerijos pavedimu Migracijos departamentas atlieka pagal verslo perkėlimo schemą iš Baltarusijos atvykusių užsieniečių, ypatingai Rusijos Federacijos piliečių (įskaitant ir dvigubą pilietybę turinčius), buvimo Lietuvoje patikrinimą.
Bendrų sprendimų, kaip supaprastinti darbuotojų iš trečiųjų šalių judumą ES viduje, ieško ir Europos Komisija. Svarstoma galimybė įteisinti vieningą leidimą gyventi ir ilgalaikį gyventojo statusą visoje ES.
