Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys – jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse (toliau – DK) numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Kiek kasmetinių atostogų priklauso darbuotojams
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (DK 130 straipsnio 1 dalis).
Kasmetinės atostogos gali būti suteiktos dalimis
DK numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis. Tačiau DK 128 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta esminė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Atostogos darbuotojui suteikiamos susitarus su darbdaviu
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbo teisiniuose santykiuose ypač svarbus susitarimas tarp darbo santykių šalių. Paprastai darbuotojų atostogų laikotarpiai iš anksto nustatomi atostogų suteikimo eilėje (grafike), o darbuotojui pageidaujant pakeisti šią eilę ir atostogauti kitu metu, atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu. Taigi atsižvelgiama į kiekvieną konkrečią situaciją: darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, t. y. siekiama maksimaliai suderinti skirtingus darbo sutarties šalių interesus. Darbuotojo teisė – pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės arba įstaigos veiklos efektyvumas.
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės arba skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, t. y. dėl atostogų suteikimo šalys turi susitarti, negali būti primesta vienašališka valia.
Kada darbuotojas įgyja teisę į kasmetines atostogas
DK reglamentuojama, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kai, nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:
- nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
- darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
- darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;
- mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;
- kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.
Kaip sudaroma kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje
Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus, prioriteto tvarka:
- nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų;
- darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų;
- darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų;
- darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų;
- darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
Kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas
Nepaisant to, kad atostogos suteikiamos šalių sutarimu, visgi yra išimčių. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojų prašymus suteikti kasmetines atostogas:
- nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
- darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
- darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;
- darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.
Kada prarandama teisė į kasmetines atostogas
Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų, arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Visgi išskirtini atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų arba dėl darbdavio veiksmų. Tokiais atvejais ribojimo – 3 metų – terminas turi būti pratęstas. Taigi sprendžiant klausimą, ar darbuotojas neprarado teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba už jas gauti piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kurios yra sukauptos.
