Įvertinimas
Sekmadienį XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybė minės antrųjų kadencijos metų sukaktį. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, pastarieji metai negailėjo išbandymų – koronaviruso pandemija, vėliau A. Lukašenkos režimo organizuota hibridinė ataka, taip pat rusijos pradėtas karas prieš demokratinę Ukrainą ar tarptautinių energijos kainų šokas – tačiau tuo pačiu motyvavo dar labiau susitelkti ir dirbti išvien įgyvendinant strateginius tikslus.
„Išskirtinė pasaulinė koronavisuro pandemija, sąlygojusi didžiulį neapibrėžtumą ir pasaulio ekonomikos lėtėjimą. Vėliau A. Lukašenkos nelegalių migrantų akcija. Po šio iššūkio – prasidėjęs rusijos karas prieš Ukrainą ir nuolat besikeičiančios aplinkybės. Galiausiai, rusijos manipuliacija dujų rinka ir kainomis, lėmusi visoje Europoje fiksuojamą infliacijos šuolį. Džiaugiuosi, jog tokiame kontekste pastaruosius dvejus metus dirbusi Vyriausybė ir Finansų ministerija sugebėjo susitelkti bei laiku pateikti reikalingus sprendimus ir taip pat kryptingai dirbti įgyvendinant išsikeltus strateginius tikslus“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Biudžetų projektai atliepiantys iškylančius iššūkius
Bene svarbiausias šalies dokumentas – valstybės biudžetas, per dvejus metus, įskaitant ir patobulinimus, pristatytas šešis kartus. Tokią biudžeto projektų gausą lėmė vis nauji kilę iššūkiai, kuriems reikėjo operatyvių sprendimų.
Reaguojant į infliacijos augimą, pasirinkta strategija didinti žmonių pajamas siekiant išsaugoti jų perkamąją galią. Todėl 2022-2023 minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) didintas nuo 642 eurų iki 840 eurų arba 30,8 proc. Atitinkamai pajamos „į rankas“ uždirbantiems MMA nuo šios Vyriausybės atėjimo padidėjo nuo 468,4 iki 633,2 euro, t.y. 164,8 euro per mėnesį arba 35,2 proc.
Kartu padidintas ir neapmokestinamąs pajamų dydis (NPD) nuo 400 eurų 2020 metais iki 625 eurų 2023 metais, arba 56,3 proc. Asmenų, kuriems taikomas maksimalus NPD, pajamos į rankas atitinkamu laikotarpiu dėl NPD padidėjo 45 eurais per mėnesį.
Per dvejus metus reikšmingai padidinti ir sektoriniai darbo užmokesčiai: mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimai lyginant 2023 m. su 2020 m. padidės 26 proc., tam skiriant 375 mln. eurų. Dėstytojų, mokslininkų atlyginimų didinimui per dvejus metus iš viso skirta beveik 69 mln. eurų, jie didės 26 proc. Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui tuo pačiu laikotarpiu – 47 mln. eurų, jie didės – 33 proc. Gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimų didės 25 proc., tam skiriant 295 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atlyginimams padidinti – 109 mln. eurų, didės apie 29,1 proc., lyginant su 2020 m.
Tuo pačiu laikotarpiu ženkliai didėjo ir lėšos skirtos šalpos, socialinėms išmokoms bei socialinei paramai – 26-31 proc., tam skiriant 435 mln. eurų. Senatvės pensijų didinimui iš viso skirta 1,4 mlrd. eurų, lyginant su 2020 m., 2023 m. jos padidės 44 proc.
Šių dviejų metų kontekste neabejotinas prioritetas išliko krašto saugumas. 2023 m. biudžete valstybės saugumui ir gynybai numatytas 1,8 mlrd. eurų, kai 2020 m. tam buvo skirtas 1 mlrd. eurų. Ateinančiais metais saugumo stiprinimui papildomai skirta beveik 308,5 mln. eurų, iš kurių Krašto apsaugos ministerijai (KAM) – 127 mln. eurų daugiau negu 2022 m., kuomet didžiausias dėmesys skirtas Lietuvos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti. 2023 m. gynybos išlaidos sudarys 2,52 proc. BVP. Atsiradus papildomam lėšų poreikiui karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, galima skolintis valstybės vardu iki 3 procentų BVP, nebloginant 2023 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio. KAM asignavimai, lyginant su 2020 m., – didesni 746 mln. eurų arba beveik 73 proc.
Lietuvai susiduriant su hibridine ataka, organizuota A. Lukašenkos režimo, priimtas sprendimas statyti fizinį barjerą sienoje su Baltarusija. Tam 2022 m. valstybės biudžete valstybės sienai su Baltarusija stiprinti numatyta 123,6 mln. eurų. Projektas įgyvendintas laiku ir pagal numatytą biudžetą.
Šiai Vyriausybei taip pat pavyko išjudinti buvusiųjų apleistą nacionalinio saugumo klausimą – rentgenų sistemas pasieniuose. Šių metų rugsėjį pradėjo veikti iš moderniausių Europoje traukinių rentgeno kontrolės sistema Kenos muitinės geležinkelio poste, kuri prisidės prie vieno iš pagrindinių tikslų – kontrabandos užkardymo, taip pat šalies nacionalinio saugumo interesų. Kenos projekto vertė 3,8 mln. eurų.
Patirtų iššūkių kontekste labai svarbu stiprinti ir šalies saugumu besirūpinančių organizacijų veiklą. Todėl nuo šios Vyriausybės darbo pradžios Lietuvos šaulių sąjungai skirtas biudžetas kryptingai didėjo ir 2023 m. sieks – 10,8 mln. eurų. Tai yra 5 kartus didesnis biudžetas, nei 2020 m., kai buvo skirta 2,037 mln. eurų.
rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kokie galime būti susitelkę ir greitai reaguojantys. Neabejotinai, vienas svarbiausių šių metų prioritetų – pagalba Ukrainai. Finansų ministerija aktyviai prisidėjo prie skubios finansinės pagalbos Ukrainai mobilizavimo pastangų tarptautinių finansų institucijų, ES iniciatyvų kontekste bei dvišaliu pagrindu. Lietuva 2022 m. (įskaitant ir mokėjimus, kurie bus atlikti iki šių metų pabaigos) per tarptautines finansų institucijas, ES iniciatyvas ir dvišaliu pagrindu suteiks Ukrainai 28 mln. eurų negrąžintinos finansinės paramos ir 23 mln. eurų valstybės garantijų. Nuo karo pradžios Lietuva Ukrainai suteikė įvairios pagalbos, įskaitant ir karinę ginkluotę, už 660 mln. eurų, kas sudaro apie 1,01 proc. BVP.
Karą pradėjusi rusija ėmėsi ir manipuliacijų dujų rinkoje, dirbtinai keliant energijos kainas, kurios virto papildomu spaudimu žmonėms ir verslui. Reaguojant į didėjantį kainų spaudimą, žmonėms pasiūlytos elektros ir dujų kainų augimo dalies kompensacijos, taip pat centralizuotai teikiamos šilumos PVM kompensavimas, papildomos didesnės lėšos numatytos išmokoms ir šildymo kompensacijoms. Taip pat verslui pasiūlyta dalinė elektros kainų augimo kompensacija. Visoms šioms priemonėms 2022-2023 m. skirta 2,14 mlrd. eurų.
Tuo pačiu laikotarpiu pasiūlytos plačios aprėpties paramos verslui priemonės: parama verslui ir nukentėjusiems sektoriams teikiant garantijas, transformacijai iš taršaus iškastinio kuro į atsinaujinančius energijos šaltinius, subsidijos energijai imlioms įmonėms, paskolos pagal karo komunikatą, paskolos žemės ūkio sektoriui, galimybė sudaryti mokestinių paskolų sutartis sumažintomis palūkanomis ir mokesčių išieškojimo sustabdymas energijai imlioms įmonėms – 1,59 mlrd. eurų.
Dveji metai esminių reformų ir investicijų – pamatai ateities Lietuvai
Vos per keturis mėnesius sukurtas ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen puikiu įvertintas „Naujos Kartos Lietuva“ planas įsibėgėja. Pernai gautas pirmasis avansinis mokėjimas – 13 proc. numatyto finansavimo arba 289 mln. eurų – nukreiptas skaitmeninimo ir inovacijų kryptims, o šiemet įvykdžius pusę reforminių veiksmų, kurie yra gerokai imlesni laikui, pateiktas mokėjimų prašymas. Gavus pozityvų EK vertinimą Lietuvą pasiektų 565 mln. eurų subsidija.
Jau dabar tiek privačiam, tiek viešajam sektoriams paskelbta kvietimų už pusę milijardo eurų, o iki 2023 m. pabaigos ketinama jų paskelbti už beveik visą „Naujos kartos Lietuva“ plano sumą – 2,1 mlrd. eurų.
Kartu reaguojant į dinamišką geopolitinę ir tarptautinę ekonominę padėtį, numatoma pasinaudoti skolinimosi instrumento galimybe bei REPowerEU iniciatyvos lėšomis ir virš 1 mlrd. eurų investuoti į energetinę nepriklausomybę, atsinaujinančius energijos išteklius (AEI), darnaus judumo forndą ir kibernetinį saugumą.
Be „Naujos kartos Lietuva“ plano patvirtintos ir 2021-2027 m. ES fondų investicijos – beveik 8 mlrd. eurų. Investuosime į energetinį saugumą, inovacijas ir žaliąją ekonomiką – sritis, kurios užtikrins aukštas pajamas žmonėms, kokybiškas švietimo, socialines, medicinos paslaugas tiek mieste, tiek regione gyvenantiems, kurs darbo vietas ir orų gyvenimą.
Beveik 47 proc. iš bendrai 2021-2027 m. numatytų beveik 8 mlrd. eurų bus nukreipta investicijoms į inovacijas ir žaliąją transformaciją – sektoriams, kurie ilguoju laikotarpiu sukurs didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
Kiti 30 proc. bus nukreipti į žmogiškojo kapitalo stiprinimą, sprendžiant socialinės įtraukties iššūkius bei gerinant pasiekimus švietimo, sveikatos, kultūros srityse ir užtikrinant aukštus užimtumo rodiklius darbo rinkoje.
Per 2 mlrd. eurų lėšų skirsime regionams patiems planuoti investicijas ir įgalinti bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas 10 regioninių centrų Lietuvoje. Tikimasi, kad šių centrų vystymasis duos teigiamą poveikį ir aplinkinėms teritorijoms.
Kryptingas darbas mokestinių pasiūlymų srityje
Turint omenyje geopolitinį kontekstą ir išaugusias rizikas regione, kurios daro įtaką šalies ekonomikai ir energijos išteklių kainoms, laikinai pristabdyti galimi mokesčių modelio pokyčiai. Finansų ministerija išlaikė principinę poziciją, jog mokesčių sistemos prognozuojamumas ir stabilumas, ypatingai didžiulio neapibrėžtumo laikotarpiu, yra vertybė ir tokiu metu kalbėti apie galimus mokestinius pakeitimus nebūtų racionalu. Nepaisant sudėtingo laiko, ministerija siekia įgyvendinti tarptautinių organizacijų – Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – rekomendacijas ir Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus pereiti prie ekonomikai mažiau žalingų mokesčių įvedimo, pvz. nekilnojamo turto ar aplinkosauginių mokesčių. Finansų ministerijos parengtas pasiūlymų paketas yra pristatytas koalicijos partneriams – sulaukus jų pritarimo, paketą tikimasi pristatyti viešai ateinančių metų pavasario sesijoje.
Tiesa, dalis numatytų pokyčių jau įgyvendinta arba pradėta įgyvendinti. Pavyzdžiui per pastaruosius dvejus kadencijos metus Vyriausybė ėmėsi reikšmingai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kas ne tik lemia didesnius darbo užmokesčius mažiausias pajamas gaunantiems, bet ir tiesiogiai mažina darbo apmokestinimą, kurį šiuo atveju su darbdaviais dalinasi valstybė. Lyginant su 2020 m., NPD nuo 400 eurų didėja iki 625 eurų 2023 metais, arba 56,3 proc.
Tuo pačiu Seime iki metų pabaigos tikimasi priimti skolinimosi galimybes dar plačiau savivaldai atveriantį įstatymo projektą, praplečiant šiuo metu esamą reguliavimą ir sudarant sąlygas greičiau įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus investicinius projektus. Kitaip tariant, savivaldybės 2021-2027 metų finansinei perspektyvai turės galimybę skolintis iki 377 mln. eurų, taip ne tik įgyvendinant reikalingus pokyčius, bet ir skatinant ekonomikos variklio judėjimą.
Taip pat viešai pristatytas ir nekilnojamo turto mokesčio atnaujinimas, leisiantis savivaldai užsitikrinti dar didesnes pajamas, kadangi mokestis už turimą turtą keliautų ne į valstybės, o į savivaldos biudžetus. Vidutiniškai 14 eurų siekiančios deklaracijos už pirmą būstą, pritarus Vyriausybei ir Seimui, gyventojus pasiektų nuo 2026 m.
Iki šiol kadencijoje taip pat pavyko priimti trejų metų akcizų planą, kaip ilgesnio laikotarpio kryptį brėžiantį dokumentą, užtikrinantį politikos stabilumą ir prognozuojamumą. Planu siekiama mokestinėmis priemonėmis mažinti alkoholinių gėrimų, tabako produktų ir jų alternatyvų prieinamumą bei vartojimą, ypač jaunų asmenų tarpe, ir prisidėti prie visuomenės sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo. Planuojama, kad dėl šio sprendimo per visą laikotarpį iki 2024 m. pabaigos, biudžetas turėtų pasipildyti daugiau nei 104 mln. eurų.
Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinanti Lietuva
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis Lietuvoje ir toliau nuosekliai mažėja, pranešė Europos Komisija. Jos vertinimu, atotrūkio mažėjimas šalyje 2021 metais – didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį ir sudarys 14,3 proc., t.y. 5 procentiniais punktais mažiau, lyginant su 2020 metais.
Prie laipsniško PVM atotrūkio mažėjimo Lietuvoje prisidėjo tiek augantis pasitikėjimas valstybe ir didėjantis mokesčių mokėtojų sąmoningumas, tiek ir nuoseklus administratoriaus darbas, užkardant mokestinius pažeidimus realiu laiku.
Šiame kontekste svarbus pernai parengtas ir Vyriausybės patvirtintas šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinantis planas. Šiuolaikinėms technologijoms sudarant galimybes išmaniau ieškoti šešėlio realiu laiku, jį užkardyti ir suvaldyti rizikas efektyviau ten, kur anksčiau tokių galimybių nebuvo. Todėl plane esminis dėmesys skiriamas skaitmenizacijos procesams – kokybiškam duomenų surinkimui, analizei bei jų sinchronizavimui skirtingų institucijų duomenų bazėse, sukuriant platų informacinį tinklą, padėsiantį taikliai identifikuoti rizikas.
Reikalingi sprendimai strateginėms kryptims
Finansų ministerija pateikė eilę pasiūlymų, kurie sukurs sąlygas mokestiniam teisingumui ir administracinės naštos mažėjimui.
Vienas iš pavyzdžių – pateiktos mokesčių administravimo įstatymo pataisos, įgyvendinančios Konstitucinio teismo sprendimą, jog mokestiniai teisės aktai teikiami su biudžetu gali įsigalioti ne anksčiau nei 6 mėnesiai nuo priėmimo. Taip pat pataisomis numatoma skaitmeninių platformų operatoriams teikti informaciją VMI apie pardavėjus, gaunančius pajamas, iš veiklos platformoje.
Tuo pačiu nuo ateinančių metų, pakeitus Oficialiosios statistikos įstatymą, Statistikos departamentas taps Valstybės duomenų agentūra, atsakinga ne tik už statistikos duomenis, bet ir už kokybišką papildomų duomenų sutelkimą ir panaudojimą priimant valstybei svarbius sprendimus. Visi valstybės duomenys bus kaupiami vienose rankose, todėl dar patogiau, operatyviau ir suprantamiau pateikiami ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir visuomenei.
Seime taip pat pernai priimtas atnaujintas Buhalterinės apskaitos įstatymas ne tik pakeitė pavadinimą į „Finansinės apskaitos įstatymą“, bet ir pirmą kartą nuo 1993 m. atsinaujino iš esmės – praplėstas skaitmenizuotas dokumentų teikimas, suteikta daugiau laisvės specialistams organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones, palengvinant verslo administravimą. Taip pat gerinama ataskaitų kokybė, plečiama vadovų atsakomybė, įgyvendinamos tarptautinės rekomendacijos. Šiais pakeitimais bus užtikrinamas didesnis skaidrumas, duomenų atsekamumas ir patikimumas.
Be jau minėtų įstatymų pakeitimų projektų, Finansų ministerija pernai parengė Strateginio valdymo metodiką, kuri patvirtinta Vyriausybėje. Metodika užtikrins efektyvų valstybės finansų planavimą ir valdymą bei Lietuvos pažangą ir jos vertinimą. Metodikoje įtvirtinta, jog kiekviena planuojama investicija būtų pagrįsta ir lėšos skiriamos tik didžiausią naudą sukursiančioms veikloms.
Strateginio valdymo metodika pakloja pagrindus efektyviam valstybės finansinių išteklių planavimui ir panaudojimui, siekiant užsibrėžtų valstybės tikslų.
