Įvertinimas
Vaikščiodamas miške negali neužuosti miško kvapo, nepastebėti ant miško paklotės krentančios saulės šviesos ar neišgirsti paukščių čiulbėjimo. Žmogų nesąmoningai teigiamai veikia gamtinė aplinka, joje jis pailsi ir nusiramina. Klysta tie, kurie mano, jog miškininkams miško vertė – vien tik mediena. Miško reikšmė yra daugialypė ir tai patvirtintų kiekvienas miškininkas. Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė, knygų apie augalus bendraautorė Gintarė Karelina pasakoja apie ryšį su gamta, jo įprasminimą savo veiklomis.
Esate Valstybinių miškų urėdijos, Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė, knygų apie augalus bendraautorė. Kas jus pastūmėjo pasirinkti miškininkės, gamtininkės profesiją?
Augau aplinkoje, apsuptoje miško, galbūt nuo mažens laikas, praleistas gamtoje, ir nulėmė mano pasirinkimą studijuoti miškininkystę ir ekologiją. Turiu miškininkystės bakalauro ir ekologijos magistro kvalifikaciją. Dažnai renkuosi knygas apie gamtą, noriu gilinti savo žinias, susijusias su gamta ir ypač miškais. Miško reikšmė – daugialypė, o šiuo metu į mišką pradėjau žiūrėti dar iš kitos pusės – sveikatingumo.
Nemažai laiko praleidžiate su jaunimu. Kokie klausimai apie miškus ir gamtą yra aktualūs šių dienų jaunam žmogui?
Skaitau edukacinius pranešimus mokyklose, vedu patyrimines edukacijas miške, supažindinu mokinius su miškininko profesija. Šių dienų jaunimui aktualūs įvairūs klausimai apie miškus, o temos ir jų pristatymai priklauso nuo vaikų amžiaus grupės. Temas dažniausiai iš anksto suderiname su mokytojais ar Jaunųjų miško bičiulių būrelių vadovais.
Su jaunimu kalbame ne tik miškininkystės temomis, bet ir diskutuojame apie atsinaujinančius energijos šaltinius, žemės ūkį, biologinės įvairovės išsaugojimą, globalias aplinkosaugines problemas – atliekų ir plastiko taršą, karo žalą gamtai ir panašiai.
Vyresnieji prieš sutikdami įprastai jau turi susidariusią tam tikrą išankstinę nuomonę apie miškininkus, daugiau klausinėja apie kirtimus. Na, o mažieji užduoda tokius klausimus, apie kuriuos dirbdami miške mes pamirštame ar net nepagalvojame, pavyzdžiui, ar voverės žiemą miega? Labai dažnai išgirstamas klausimas – ar girininkas turi šautuvą?
Geriausias būdas pažinti gamtą yra…?
Geriausias būdas pažinti gamtą – buvimas joje. Gera stebėti, kuomet jaunimas ir ne tik pajunta ryšį su mišku galėdamas jį stebėti, liesti, užuosti. Šio tipo – patyriminės – veikos ir edukacijos, žygiai man labiausiai patinka, kiek rečiau skaitau pranešimus klasėse. Užsiėmimus gamtoje dažniausiai kartu su girininkais iš anksto pasiruošiame ir apsitariame, kaip užimsime jaunimą – sodinsime medelius, apsaugosime juos nuo elninių žvėrių pažeidimų, klausysimės paukščių balsų ir panašiai.
Ne tik jaunimą, bet ir vyresnius žmones mes, miškininkai, kviečiame į pažintinius žygius dar nematytais miško takais. Žygiams renkamės seną, brandų mišką, atokiau nuo urbanistinės aplinkos. Žygiuojant nebūtinai einame takais – kartais visiškoje tyloje keliaujame senu mišku, kur tenka nusiauti batus, bristi per upelį, kopti į skardį ir panašiai. Atrodo, kad tai – visiškai paprasti dalykai, tačiau žygeiviams palieka labai gerus įspūdžius.
Kaip išlikti sveikiems šaltuoju metų sezonu bei stiprinti imunitetą natūraliomis, gamtoje randamomis priemonėmis?
Prasidėjus šaltajam metų sezonui, padažnėja rizika peršalti, todėl svarbu stiprinti imunitetą iš anksto. Pirmiausia, reikėtų daugiau laiko praleisti gamtoje. Sveika, deguonies prisotinta aplinka teigiamai veikia žmogaus organizmą bei psichiką. Taip pat svarbi yra sveika mityba. Su maistu organizmas turi gauti visų jam reikiamų medžiagų. Imuninei sistemai ypač svarbu gauti pakankamą kiekį vitaminų A, E, C, seleno, cinko, geležies. Į savo maisto racioną galite įtraukti imuninę sistemą stiprinančias vaistažoles, tokias kaip jonažolė, ženšenis, dilgėlės, ežiuolė, kiaulpienės, medetkos, serbentai, šeivamedžiai. Vitaminas C yra neatsiejamas nuo imuninės sistemos stiprinimo. Šis vitaminas yra žinomas kaip stiprus antioksidantas. Vitamino C gausu ežiuolėse, čiobreliuose, ženšeniuose.
Kuo naudingos mūsų gamtoje, miškuose randamos žolelės?
Lietuvoje augalų įvairovė yra labai plati ir daugelis augalų savyje turi veikliųjų medžiagų, kurios tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą. Rinkite neutralias, mažiausiai šalutinį poveikį galinčias sukelti žoleles, tokias kaip čiobreliai, kurie turi antiseptinį poveikį ir yra rekomenduojami vartoti atsiradus pirmiems peršalimo simptomams. Jonažolės taip pat yra veiksmingos nuo sauso kosulio, valo gleivinę. Šalpusnio žiedų ar lapų arbata gydomas lėtinis bronchitas, kosulys. Ne tik žoliniai augalai, bet ir aviečių lapų, liepų žiedų ar pušų pumpurų arbatos yra naudingos šaltuoju sezonu.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ko vengti renkant žoleles?
Nors patirtis gydytis augalais susiformavo per ilgą žmonijos vystymosi istoriją, reikėtų nepamišti, kad prieš pradedant vartoti (ypač ilgesnį laiką) kokias nors žolelių arbatas, derėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Augalų ir grybų gamtoje – gausybė. Daugelio iš jų mes nepažįstame, todėl svarbiausia taisyklė: jei nepažystate – nerinkite. Venkite augalų (ir grybų), dėl kurių vartojimo nors kiek dvejojate. Kalbant apie augalus, nereikėtų liesti, o juolab ragauti Paprastojo žalčialunkio (Daphne mezereum), Keturlapės vilkauogės (Paris quadrifolia), Paprastosios pakalnutės (Convallaria majalis), Varpotosios juodžolės (Actaea spicata).
