Penktadienį baigiasi dvi savaites trukęs Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos 19-as šalių narių susitikimas (CITES COP19). Lietuva kartu su kitais Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Komisijos atstovais šiai konferencijai pateikė 13 iš 52 pasiūlymų keisti CITES konvencijos priedus dėl tarptautinės nykstančių rūšių prekybos bei pasiūlymus dėl konvencijos įgyvendinimo.
ES CITES konvenciją laiko svarbiu tarptautiniu biologinės įvairovės išsaugojimo ir kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais įsipareigojimu, todėl Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis daug prisidėjo prie konferencijoje priimtų sprendimų krypties – siekti, kad prekyba gyvūnais ir augalais visame pasaulyje būtų tvari ir atsakinga.
Konferencijoje dalyvavo apie 2,5 tūkst. atstovų iš 170 šalių, kurie sprendė, kaip reguliuoti pažeidžiamų ir nykstančių rūšių tarptautinę prekybą. CITES konvencija apima apie 40 tūkst. gyvūnų ir augalų rūšių prekybą.
Didžiąją dalį jų sudaro augalai. Net 150 medžių rūšims bus nustatyti tarptautiniai prekybos reikalavimai. Medienos ir jos produktų paklausa auga visame pasaulyje ir tai kelia grėsmę kai kurioms medžių rūšims.
Planuojama reguliuoti daugiau nei 20 nykstančių ryklių rūšių, dygiaodžių (jūros agurkų) ir kitų jūrinių gyvūnų prekybą, kontroliuoti, kaip jos naudojamos, vykdyti stebėseną, taikyti prevencines priemones. Šių jūrinių gyvūnų rūšių skaičius smarkiai sumažėjo dėl pernelyg intensyvios žvejybos, naudojimo tradicinėje medicinoje arba priegaudos.
Vis daugiau augalų ir gyvūnų ar jų dalių naudojama įvairiose srityse – maistui, vaistams, kosmetikoje, medienos pramonėje, trofėjinei medžioklei, suvenyrams, be to, laikomi kaip egzotiniai augintiniai namuose, jais nelegaliai prekiaujama, todėl didėja rizika pereikvoti gamtinius išteklius.
2012-2021 m. Honkongas importavo apie 4,1 mln., o Europa, esanti antroje vietoje – 3,4 mln. gyvų egzotinių gyvūnų. 75 proc. roplių ir 80 proc. varliagyvių rūšių prekyba Europos rinkoje nėra reguliuojama pagal CITES konvenciją.
Daugiau nei 3,4 mln. gyvų gyvūnų yra paimami tiesiai iš gamtos, o Europos Sąjunga importuoja 1,3 mln. gyvų laukinių gyvūnų veisimui nelaisvėje. Todėl net 240 egzotines rūšis planuojama įtraukti į CITES priedus. Tarp jų ir įvairių rūšių egzotines stiklavarles, kurios dėl savo išskirtinės savybės – matomų vidaus organų – tampa nelegalios prekybos objektu, jas apsaugoti siekia Pietų ir Centrinės Amerikos valstybės.
Per metus iš nelegalios laukinių rūšių prekybos uždirbama iki 23 mlrd. eurų ir ji kelia didžiulį neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Šalys skatinamos stiprinti kontrolę, taikyti strategijas kovai su korupcija laukinės gyvūnijos apsaugos srityje. Internetinė prekyba laukinėmis rūšimis didėja, todėl turi būti stiprinama prekybos laukinėmis rūšimis kontrolė vidaus rinkose.
Šiuo metu net 21 mln. gyvų žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių yra teisėtai eksportuojami su CITES sertifikatais, todėl kontrolei vykdyti reikalingi papildomi ištekliai.
Konferencijoje planuojama priimti sprendimus dėl griežtesnių varliagyvių, roplių, dekoratyvių žuvų, paukščių giesmininkų ir kitų rūšių tarptautinės prekybos reikalavimų. ES palaiko šalių pastangas kovoti su nelegalia dramblių medžiokle, nuodijimu ir su nelegalia prekyba dramblio kaulu, Afrikos liūtais, leopardais, jaguarais, raganosiais, antilopėmis saigomis, unguriais, skujuočiais, koralais ir kitomis faunos rūšimis.
Visi šioje pasaulinėje konferencijoje priimti sprendimai įsigalioja praėjus 90 dienų nuo jos pabaigos, nebent būtų sutarta dėl kitokio termino.
ES pozicija CITES COP 19 padės pasiekti ir ES lygmens tikslus, nustatytus 2030 m. Biologinės įvairovės strategijoje, ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plane.
Lietuva CITES nare tapo 2002 m.
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia, su siūlomais pakeitimais dėl rūšių galite susipažinti čia
CITES Pasaulinę laukinių rūšių prekybos ataskaitą rasite čia
