Seimas ketvirtadienį ketina pradėti svarstyti ilgiau nei metus rengtą naują žiniasklaidos savireguliacijos modelį. Didelė dalis žiniasklaidos atstovų įspėja, kad Seimo Kultūros komiteto teikiamas variantas pablogins spaudos laisvės situaciją.
„Jei Seime būtų priimti Kultūros komiteto pateikti projektai, kuriais siekiama pertvarkyti žiniasklaidos savireguliacijos institutą – Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIEK), iš jos eliminuojant dalį žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijų, tai taptų pavojingu precedentu ir tai taptų spaudos laisvės mažėjimu šalyje“, – teigiama didelės dalies žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų profsąjungos pranešime.
Pagal Seimui teikiamą projektą, žiniasklaidos savireguliacijos institutas – Visuomenės informavimo etikos komisija – būtų sudaroma iš devynių narių: tris skirtų Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai, vienijantys viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, du – asociacijos nariai, vienijantys žurnalistus, vieną narį – nacionalinis transliuotojas LRT, tris – Medijų taryba.
„Šiuo atveju matematika paprasta – nuo kitų metų gegužės 1-osios iš VIEK, kuri sprendžia žiniasklaidos etikos klausimus, įstatymu būtų pašalintos mažiausiai keturios organizacijos, kurios šiuo metu dalyvauja savireguliacijoje. Tai reiškia, kad žiniasklaidos organizacijoms būtų apribotos galimybės dalyvauti etikos klausimus vertinančios komisijos veikloje“, – teigė Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė.
Anot jos, pagal naują modelį Etikos komisijoje negalėtų dalyvauti dalis žiniasklaidos sektoriaus, pavyzdžiui: nacionaliniai televizijos transliuotojai, regioninės ar vietinės televizijos transliuotojai, regioninė arba nacionalinė spauda, regioniniai radijai ir nacionaliniai radijai.
Viešą kreipimąsi į Seimo narius pasirašę žiniasklaidos atstovai prašo arba nekeisti dabartinio savireguliacijos modelio, arba grįžti prie Seimo darbo grupėje sutartos VIEK pertvarkos koncepcijos.
Pagal ją, minėta komisija būtų sudaroma iš visų VIEA deleguojamų organizacijų atstovų, vieno LRT ir trijų Medijų tarybos atstovų.
Tokį siūlymą teikiamam projektui registravo grupė Seimo opozicijai priklausančių parlamentarų.
Tuo metu Seimo Kultūros komiteto atstovai jų siūlomą modelį vadina neracionaliu, nes pagal jį, Visuomenės informavimo etikos asociacijai priimant naujus narius, Etikos komisija neturėtų fiksuoto narių skaičiaus, galėtų plėstis neribotai.
Peržiūrėti žiniasklaidos savireguliacijos modelį imtasi pernai po LRT kreipimosi į Seimą. Nacionalinis transliuotojas atkreipė dėmesį, kad jo veiklą etikos požiūriu pavesta vertinti net kelioms institucijoms – LRT etikos kontrolieriui ir tai pačiai Visuomenės informavimo etikos komisijai, o šioje ji nėra net atstovaujama.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tuomet nepagrįstu ribojimu vadino reikalavimą žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti savireguliacijos organizacijoje, priklausyti asociacijoms.
Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.
Asociacija šiuo metu turi devynis narius – tai Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių radijo stočių asociacija ir asociacija „Nacionalinė spauda“.
Šaltinis: Nyksciai
