2023 metais gyventojų pajamos: didės atlyginimai, senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels ir kitos išmokos
Seimui pritarus valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad 2023 metais augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.
„Net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui ir turint ribotus valstybės finansinius išteklius, nuo kitų metų didiname gyventojų pajamas. Toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ūgtels dirbančiųjų pajamos
MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840 eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.
Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“ arba 13,7 proc.
Minimalusis valandinis atlygis nuo 2023 m. pradžios didinamas iki 5,14 euro vietoje dabar nustatyto 4,47 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,67 euro, arba taip pat apie 15 proc.
Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.
NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS. Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, didėja ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – iki 625 eurų. Kitąmet NPD padidės 15,7 proc. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais.
Atitinkamai didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas riboto darbingumo žmonėms. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 130 tūkst. dirbančiųjų arba vidutiniškai apie 26 tūkst. dirbančiųjų pilną darbo laiką dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. rugsėjo mėnesio „Sodros“ duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 18 tūkst.
ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Bazinio pareiginės algos dydžio pokytis palies biudžetinių įstaigų valstybės tarnautojų, darbuotojų, valstybės pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimus, – daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. 2022 m. pareiginės algos bazinis dydis augo 4 eurais.
Baziniam dydžiui padidinti 5 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 118 mln. eurų.
A, B ir C lygio pareigybių minimalius koeficientus numatoma padidinti nuo 10 iki 12 proc. Pareiginės algos pastoviosios dalies padidinimas apie 0,5 koeficiento palies daugiau kaip 25 tūkst. darbuotojų. Jiems darbo užmokestis padidės 98 – 158 eurais.
Koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 30 mln. eurų.
2023 metais šių darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, įvertinus ir tai, kad bazinis dydis didėja iki 186 eurų, padidėtų A ir B lygio darbuotojams nuo 120,6 iki 122 eurų, C lygio darbuotojams – nuo 97,9 iki 99,4 euro, administracijos padalinių vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 142,6 iki 150,6 euro, įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams – nuo 153,6 iki 158,1 euro.
Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos
PENSIJOS. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo 510 iki 575 eurų.
Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.
Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m. siekia 16-17 proc.
Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio 1 d. bus indeksuojamos 4,6 proc.
Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui reikės apie 520 mln. eurų.
VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Kitąmet vienišo asmens išmoka kaip ir šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios beveik 35 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.
2023 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 101 mln. eurų.
PENSIJŲ PRIEMOKOS. Atsižvelgiant į prognozuojamą 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, nuo kitų metų didėja mažų pensijų priemokos. Vidutinis priemokos dydis sieks 31,17 eurų.
Mažų pensijų priemokoms numatyta skirti 27,6 mln.
Didesnės socialinės išmokos
Nuo 2023 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus, šalpos pensijų bazė – 184 eurus, tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 157 eurus.
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo kitų metų sausio numatoma šalpos pensijų bazę didinti iki 184 eurų. Tiek pat didės ir šalpos pensijos senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.
Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 5,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 24,75 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazę numatoma didinti nuo 138 eurų iki 147 eurų. Pernai ji siekė 120 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 23,4 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis –17,1 euro.
Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėtų 9,9 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 5,6 euro.
Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS. Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis pasieks 157 eurus. Prognozuojama, kad vidutinis socialinės pašalpos dydis nuo kitų metų asmeniui per mėn. padidės nuo 124,4 iki 133 Eur.
Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA. Planuojama, kad nuo 2023 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didės nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didės iki 85,75 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 136,22 euro.
