Lietuva prisijungė prie septynių tarptautinių iniciatyvų, pateiktų Egipte vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP27. Dar prie trijų iniciatyvų Lietuva jungiasi Europos Sąjungos vardu. Daugiausia dėmesio skiriama konferencijai pirmininkaujančio Egipto iniciatyvai dėl darnių, klimatui atsparių miestų plėtros (angl. Sustainable Urban Resilience for the next Generation (SURGe)).
„Egipto vyriausybės iniciatyva gali tapti papildomu įrankiu vietos ir regioninei valdžiai imantis aktyvesnių veiksmų siekiant tvarios ir atsparios klimato kaitai miestų plėtros“, – sakė aplinkos viceministras Danas Augutis po ketvirtadienį vykusio Egipto iniciatyvos dėl urbanistikos ir darnių, klimatui atsparių miestų plėtros pristatymo.
Egipto iniciatyva numato mažinti anglies dioksido išmetimus, didinant energinį efektyvumą ir diegiant atsinaujinančios energijos išteklius, skatinant inovatyvias technologijas, stiprinti miesto sistemų ir gyventojų atsparumą klimato kaitos padariniams, išnaudojant gamta pagrįstų sprendimų potencialą, skatinti žiedinę vertės grandinę pastatuose ir konstrukcijose, taip pat infrastruktūros sistemose, taip mažinant oro taršą ir atliekų kiekius.
Danas Augutis pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė įgyvendina planą, kaip nebegyventi į skolą ateities kartoms. Iki 2030 m. mūsų šalis siekia turėti pirmąjį klimatui neutralų ir beatliekį miestą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc., atliekų kiekį sąvartynuose nuo beveik 25 proc. iki 5 proc., saugomų teritorijų plotą padidinti nuo 17 proc. iki 30 proc.
Pasak aplinkos viceministro, 2022 m. Aplinkos ministerija inicijavo Žalinimo indekso, grindžiamo savivaldybių darnaus vystymosi vertinimo rodikliais sukūrimą, ir pagal jį atrinko žaliausias savivaldybes. Įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“ jau parengti klimato kaitos mažinimo scenarijai, savivaldybių jautrumo klimato kaitai studijos, pažeidžiamiausių savivaldybių prisitaikymo prie klimato kaitos planas. Lietuva taip pat prisijungė prie Europos Komisijos naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos „New European Bauhause“, prisidedančios prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Smerkdama Rusijos agresiją ir išreikšdama solidarumą Lietuva COP27 prisijungė prie Ukrainos pateiktų iniciatyvų dėl Pasaulinės karinių veiksmų klimato ir aplinkos žalos vertinimo platformos bei dėl Žaliųjų grūdų tiekimo kelių.
COP27 Lietuva prisijungė ir prie JAV iniciatyvos dėl klimato kaitai neutralių nacionalinių vyriausybių (angl. The Net-Zero Government Initiative), Pasaulio meteorologijos organizacijos iniciatyvos dėl ankstyvojo perspėjimo sistemų sukūrimo (angl. Early Warnings for All), kuria siekiama per penkerius metus užtikrinti, kad kiekvienas Žemės gyventojas galėtų apsisaugoti laiku gavęs pranešimus apie artėjančias nelaimes ir prie Jungtinės Karalystės darbotvarkės, skirtos proveržiui kelių transporto srityje (angl. Breakthrough).
Mūsų šalis pritarė ir memorandumui dėl nulinės taršos vidutinių ir sunkiasvorių transporto priemonių (angl. Memorandum of Understanding on Zero-Emission Medium and Heavy-Duty Vehicles).
Be to, Lietuva pritarė atnaujintai Jungtinės Karalystės ir Kanados deklaracijai dėl akmens anglies atsisakymo, prie kurios prisijungė 2017 m. Atnaujintoje deklaracijoje Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros organizacijai (OECD) nepriklausančios šalys raginamos atsisakyti naudoti akmens anglį iki 2040 m., o ne iki 2050 m. Deklaracijoje numatyta, kad OECD šalys, tarp jų Lietuva, naudoti akmens anglį atsisakys 2030 m.
Europos Sąjunga prisijungė prie šių iniciatyvų: Europos Komisijos inicijuotos Miškų ir klimato kaitos partnerystės (angl. Forests and Climate Leaders Partnership), Ispanijos iniciatyvos dėl kovos su sausromis aljanso (angl. International Drought Resilience Alliance (IDRA) ir COP 27 pirmininkaujančio Egipto pasiūlytos iniciatyvos dėl gamta pagrįstų sprendimų (angl. Presidency Partnership for Nature-based Solutions).
