Daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ plano reformos ir investicijos įgauna pagreitį. Anot finansų viceministrės Vaidos Markevičienės, praėjus kiek daugiau nei metams nuo plano patvirtinimo jau įgyvendinta beveik pusė suplanuotų reforminių veiksmų, o iki 2023 metų pabaigos numatoma paskelbti net 95 proc. viso plano kvietimų gyventojams, verslui ir institucijoms.
„Šiemet padėtas stiprus reformų pamatas tolesnėms plano investicijoms, kurios didins Lietuvos ekonomikos augimą bei stiprins atsparumą ateities sukrėtimams. Per pirmuosius plano metus įgyvendinome 30 reforminių veiksmų iš 67, numatytų iki 2026 m., o šiemet ir 2023 metais paskelbsime kvietimų už beveik visą plano sumą – 2,1 mlrd. eurų. Šios investicijos prisidės prie ilgalaikių ekonomikos transformacijos ir energetinio saugumo tikslų, padės atremti šiandienos energetikos sistemos sukrėtimus, patiriamus visoje Europoje dėl rusijos karo Ukrainoje“, – teigia finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
„Naujos kartos Lietuva“ plano kvietimai bus skirti įvairioms sritims: nuo verslo inovacijų, energijos efektyvumo didinimo iki pažangių priemonių taikymo švietimo, sveikatos ir socialinėje srityse, todėl, anot viceministrės, investicijų naudą pajus kiekvienas gyventojas. Iki šiol paskelbta kvietimų už beveik 500 mln. eurų, o tai rodo, kad investicijos įsibėgėja – tiek privatus, tiek viešasis sektorius jau dabar gali pasinaudoti teikiamomis finansavimo galimybėmis.
Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms. V. Markevičienės teigimu, šiuo metu rengiamas „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymas, kuriame numatyta pasinaudoti galimybe palankiomis sąlygomis skolintis iš šios priemonės. Preliminari paskolos suma sieks apie 1 mlrd. eurų. Papildomos investicijos susisietos su dabartiniais iššūkiais, todėl bus nukreiptos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą.
AEI plėtra – didesniam energetiniam saugumui
„Naujos kartos Lietuva“ plano rezultatus atspindi įgyvendinti reforminiai veiksmai ir investicijos į strategines valstybei sritis. Lietuvai vis tvirčiau žengiant atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) link, priimti AEI įstatymo pakeitimai, mažinantys biurokratines kliūtis ir perteklinius apsunkinimus tiek gyventojams, tiek verslui, norintiems gauti finansavimą ir gaminti švarią bei atsinaujinančią energiją.
Skatinant transporto sektoriaus transformaciją, susijusią su klimato kaitos mažinimo tikslais, startavo degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kuri skatins pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje.
Taip pat pradėjo veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema, kurioje vairuotojai gali rasti išsamią informaciją apie šalyje veikiančias elektromobilių įkrovimo stoteles, jų darbo valandas, užimtumą ir kt.
Iki 2022 m. pabaigos pradės veikti keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos baterijų parkai, kurie ypatingai svarbūs Lietuvos elektros energijos tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa kontekste. Vienas iš artimiausių planų – parengiamieji darbai vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje.
Inovacijos, švietimo ir mokslo pažanga
Kad šalyje būtų kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos, unikalūs produktai ir paslaugos įsteigtos naujos Inovacijų bei Mokslo įgyvendinimo politikos agentūros. Taip pat sparčiai pasistūmėjo plane numatyta „Tūkstantmečio mokyklų“ reforma. Jau 57 savivaldybės yra išreiškusios norą dalyvauti šioje programoje, kurios tikslas – užtikrinti vienodas ugdymosi galimybes visiems Lietuvos vaikams.
Suvienodinti minimalūs stojimo į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas reikalavimai leis užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Naujai rengiami mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai gerins studijų kokybę.
Socialinės atskirties mažinimas
Vienas iš socialinės srities pasiekimų – įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas, pagal kurį daugiau nei 220 tūkst. vienišų, negalią turinčių ir pagyvenusių asmenų yra mokama papildoma 32 eurų per mėnesį išmoka. Siekiant mažinti skurdą ir pajamų nelygybę parengta studija dėl gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumo.
Pažangios priemonės kovai su šešėliu
Siekiant kovoti su šešėline ekonomika įdiegta transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, taip užtikrinant, jog būtų sumokami mokesčiai už įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius. Taip pat siekiant, jog ekonominiai sandoriai būtų vykdomi skaidriais būdais, sugriežtinta gyventojų atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarka. Nuo lapkričio atsiskaityti grynaisiais galima iki 5 tūkst. eurų.
Be to, įsigaliojo reikalavimas statybviečių darbuotojams (dirbantiems pagal darbo sutartį, vykdantiems savarankišką veiklą, komandiruotiems į Lietuvą) turėti skaidriai dirbančiojo identifikacijos kodą. Taip siekiama spręsti itin opias nelegalaus darbo statybų sektoriuje problemas bei skatinti sąžiningą mokesčių mokėjimą.
Įgyvendinant planą, numatoma diegti arba atnaujinti mokėjimo negrynaisiais pinigais infrastruktūrą bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose. Tokiu būdu dalis Lietuvos mokinių turės elektroninius mokinio pažymėjimus su integruota mokėjimo funkcija.
Skaitmenizacija
Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrins, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos.
Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo dažnius 5G tinklams diegti, todėl dar šiemet ryšio tiekėjai galės pradėti teikti spartesnio ryšio paslaugas savo vartotojams.
Papildoma informacija
„Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas, atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Šio plano reformos ir investicijos įgyvendins 2019 ir 2020 m. ES Semestro metu Lietuvai iškeltas Tarybos rekomendacijas. Investicijos ir reformos apima 7 komponentus: 1. Žalioji pertvarka; 2. Skaitmenizacija; 3. Švietimas; 4. Sveikata; 5. Socialinė apsauga; 6. Inovacijos ir mokslas; 7. Viešojo sektoriaus pertvarka. Planas Europos Sąjungos Taryboje patvirtintas 2021 m. liepos 28 dieną.
Planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.
