Finansų ministrė Gintarė Skaistė Telšiuose vykusiame ekonomikos forume pristatė 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ plano reformas ir investicijas valstybės ekonomikos transformacijai ir atsparumui dabarties iššūkiams didinti.
„Naujos kartos Lietuva“ planas atliepia ne tik įsisenėjusias šalies struktūrines problemas, bet ir didžiausius dabarties iššūkius – energetikos sukrėtimus. Karo Ukrainoje kontekste plane numatytos priemonės įgavo dar didesnę prasmę ir suteikia papildomas galimybes Lietuvai investuoti į atsinaujinančią energetiką ir energijos taupymą“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot ministrės, ES finansinis instrumentas „NextGenerationEU“, pagal kurį parengtas šis planas, buvo sukurtas reaguojant į Covid-19 pandemijos poveikį valstybių narių ekonomikoms. Tačiau Lietuvos ekonomika dėl pandemijos nukentėjo mažiau nei kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, todėl plano investicijos nukreiptos į didžiausius strateginius iššūkius.
„Dabartinių iššūkių akivaizdoje dvigubai didiname savo ambiciją ir iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį planuojame pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Dalinai kompensuodami energijos kainų beprecedentį šuolį, suteikiame laiko tiek padidinti elektros generacijos iš atsinaujinančių šaltinių pajėgumus, tiek ir investuoti į energijos taupymą. Šiuo metu rengiamas „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimas, kur prie jau numatytų Baltijos jūros dugno tyrimų pasirengiant vėjo parkų įrengimui formuojamos priemonės papildomiems 1 gigavato generaciniams pajėgumams, pasitelkiant saulės energiją“, – akcentavo G. Skaistė.
Anot ministrės, šiuo planu taip pat sprendžiamos struktūrinės šalies problemos, trukdančios pasiekti proveržį švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo bei inovacijų skatinimo srityse.
Ji pažymėjo, kad praėjus kiek daugiau nei metams nuo plano patvirtinimo įgyvendinta beveik pusė suplanuotų reforminių veiksmų (30 iš 67), o iki 2023 metų pabaigos planuojama paskelbti kvietimų už 2,1 mlrd. eurų. Tai sudaro 95 proc. viso plano lėšų. Taip pat ketinama planą papildyti naujomis investicijomis, pasinaudojant ES paskolų mechanizmu.
„Esame finišo tiesiojoje įgyvendinat pirmojo mokėjimo prašymo rodiklius. Iš 33 rodiklių pasiekėme 30, todėl iki šių metų pabaigos planuojame pateikti mokėjimo prašymą Europos Komisijai, pagal kurį Lietuvai būtų išmokėta 565 mln. eurų dotacijų“, – papildė ji.
Šiemet pasiekta reikšmingų reforminių rezultatų: priimti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) įstatymo pakeitimai, mažinantys biurokratines kliūtis ir perteklinius apsunkinimus gyventojams ir verslui, norintiems gauti finansavimą ir gaminti atsinaujinančią energiją. Pradėjo veikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema, taip pat startavo degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kuri skatins pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje. Siekiant, jog Lietuvoje būtų kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos, unikalūs produktai ir paslaugos įsteigtos Inovacijų bei Mokslo įgyvendinimo politikos agentūros. Sparčiai pasistūmėjo plane numatyta „Tūkstantmečio mokyklų“ reforma – 57 savivaldybės išreiškė norą dalyvauti šioje programoje. Be to, įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas – daugiau nei 220 tūkst. vienišų, negalią turinčių ir pagyvenusių asmenų yra mokama papildoma 32 eurų per mėnesį išmoka.
Siekiant kovoti su šešėline ekonomika sugriežtinta gyventojų atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarka bei įsigaliojo reikalavimas statybviečių darbuotojams turėti skaidriai dirbančiojo identifikacijos kodą. Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrins, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos bei priimti kiti svarbūs reforminiai veiksmai.
Iki šių metų pabaigos Lietuvoje pradės veikti keturi energijos kaupimo įrenginių sistemos baterijų parkai, kurie ypatingai svarbūs Lietuvos elektros energijos tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa kontekste. Artimiausiu metu prasidės parengiamieji darbai vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje.
