Antrąją Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP27 savaitę beveik 200 šalių vyriausybių atstovai ir ministrai toliau aptaria, kokių veiksmų imsis mažindami planetos atšilimą skatinančių dujų išmetimus.
Šiuo metu ant COP27 pirmininkaujančio Egipto stalo yra labai platus savaitės pabaigoje norimų išvysti sprendimų sąrašas, kurį pateikė šalys. Lietuvai patys aktualiausi sprendimai susiję su klimato kaitos švelninimu ir veiksmais, kurie leistų neperžengti 1,5 laipsnio temperatūros pakilimo ribos, kuomet bus labai sunku sustabdyti aplinkos pokyčius ir išvengti didelių nuostolių.
Kita svarbi diskusijų tema – finansinė parama besivystančioms šalims prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių, kompensuoti nuostolius ir žalą. Taip pat siekiama nemažinti ambicijų stabdyti klimato kaitą net ir įvertinus iššūkius, su kuriais susiduria šalys – nuo augančios infliacijos iki Rusijos invazijos į Ukrainą.
Nuo pirmadienio Egipte kartu su Lietuvos delegacija dirba ir aplinkos viceministras Danas Augutis. Antradienį pristatydamas Lietuvos nacionalinę poziciją jis pabrėžė, kad norint pasiekti ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus visos šalys turi prisiimti didesnius įsipareigojimus ir kuo greičiau pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.
Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę skubiai ir ryžtingai pasmerkti Rusijos agresiją ir išreikšti solidarumą prisijungiant prie Ukrainos iniciatyvų dėl Pasaulinės karinių veiksmų klimato ir aplinkos žalos vertinimo platformos bei dėl Žaliųjų grūdų tiekimo kelių. Vienintelis būdas užtikrinti saugią ateitį yra efektyvūs globalūs veiksmai.
„Labai svarbu pripažinti, kad visame pasaulyje visuomenė susiduria su klimato krize, todėl šį kritinį dešimtmetį turime jai mesti iššūkį. COP27 Lietuva prisijungia prie Pasaulinės klimato veiksmų darbotvarkės iniciatyvų, kurios siekia užtikrinti mūsų miestų ekonomikos plėtrą, atsparumą klimatui ir tvarumą, numato sukurti kiekvieną pilietį saugančias išankstinio perspėjimo sistemas“, – kalbėjo Danas Augutis.
Aplinkos viceministras pažymėjo, kad kartu su ES ir jos valstybėmis narėmis Lietuva siekia iki 2030 m. emisijas sumažinti bent 55 proc., o ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.
Praėjusiais metais priimta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė nustatė ambicingus trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo tikslus visuose ekonomikos sektoriuose ir esame vieni iš nedaugelio šalių, kur jau dabar turime atnaujintus juos ir šiuo metu ieškome efektyviausių juos pasiekti priemonių.
„Mums pavyko sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 58 proc., o iki 2030 m. planuojame pasiekti 70 proc. Šiandien daugiau nei ketvirtadalį sunaudojamos energijos gauname iš atsinaujinančių šaltinių, iki 2050 m. padidinsime šią dalį iki 80 proc. Tai padaryti padės ilgalaikė daugiabučių ir visuomeninių pastatų modernizavimo programa, didinanti energijos vartojimo efektyvumą“, – sakė Danas Augutis.
Pasak jo, beprecedentė energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą, suteikia papildomos motyvacijos dar sparčiau pereiti prie žaliosios transformacijos. Lietuva neseniai priėmė Atsinaujinančios energijos proveržio paketą, kad paspartintų saulės ir vėjo energetikos plėtros projektus. Pirmojo vėjo jėgainių parko jūroje plėtra padės Lietuvai per ateinantį dešimtmetį apsirūpinti žaliąją elektros energija. Inovatyvių technologijų skatinimas ir tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbūs kovojant su pasauline klimato krize.
„Rusijos karas prieš Ukrainą nusineša daug gyvybių bei pažeidžia tarptautines žmogaus teises. Šis karas taip pat sukelia ilgalaikį aplinkos būklės blogėjimą, kelia pavojų branduolinei saugai ir maisto saugumui, atitolina perėjimą prie žaliosios energetikos, stabdo labai reikalingus klimato kaitos stabdymo veiksmus, mažina klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos finansavimo išteklius“, – akcentavo savo pasisakyme aplinkos viceministras.
