Teisingumo ministerija parengė ir teikia suinteresuotoms institucijoms derinti Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sukurti veiksmingą bausmės vykdymo sistemos nusikalstamų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, efektyviau apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves tiek bausmės atlikimo vietose, tiek ir už jų ribų.
Numatomais įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus, jo įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo nutartimi gali būti laikinai (iki 3 mėnesių) tikrinami nuteistojo siunčiami ir gaunami laiškai, stabdomas arba apribojamas laiškų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, siekdamos efektyviau užtikrinti nusikaltimų prevenciją, užkardyti psichiką veikiančių medžiagų perdavimo, telefoninių sukčiavimo atvejų, taip pat stiprindamos kovą su radikalizacija ir ekstremizmu, karo propaganda, daugelis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija ir kitos, yra įtvirtinusios įkalintųjų bendravimo su kitais asmenimis draudimo ar ribojimo galimybes ir atvejus, šiuo keliu žengia ir Lietuva.
Per 2021 m. buvo pradėti net 97 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių, psichotropinių ir kitų draudžiamų medžiagų perdavimo nuteistiesiems laiškais, 12 ikiteisminių tyrimų – dėl tokių medžiagų perdavimo nuteistiesiems pasimatymų metu arba su siuntinyje esančiais daiktais. Taip pat fiksuojami atvejai, kai nuteistieji skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, grasina smurtu teisėjams ar kitiems asmenims, taip pat kursto daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais yra labai svarbus resocializacijos proceso elementas, nuteistųjų bendravimą su jais siūloma leisti riboti tik išimtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms. Kartu siūloma tokio ribojimo taikymo terminą nustatyti ne ilgesnį kaip 1 mėnesiui (su galimybe jį pratęsti).
Europos žmogaus teisių teismas, įvertinęs tokios praktikos atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, yra ne tik pasisakęs, jog ji neprieštarauja konvencijai, bet ir EŽTT praktika atskleidžia, kad siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ir nusikaltimams, yra pateisinami platesni įkalinto asmens teisių apribojimai, nei laisvo asmens.
Kartu siūloma nustatyti, kad naujos prevencijos priemonės nebūtų taikomos nuteistųjų skambinimams, susitikimams ir susirašinėjimams su advokatu, valstybės savivaldybių institucijų ir tarptautinių organizacijomis.
Šiuo metu įstatymo projekto nuostatos derinamos su teisėsaugos institucijomis, Teisėjų taryba bei kitomis ministerijomis.
