Pirmadienį Aplinkos ministerijos surengtoje konferencijoje „Klimato kaita ir miestai: ar žydinčios pievos padės skęstančioms gatvėms?“ politikai, tarptautiniai ekspertai, socialiniai partneriai ir mokslininkai diskutavo apie miestų gyventojų laukiančias klimato kaitos grėsmes. Aptarta, ką jau dabar gali padaryti savivaldybės, kad prisitaikytų prie pokyčių, pasiūlyti konkretūs įrankiai ir paramos galimybės.
„Ši konferencija turėtų išryškinti, ką mes galime pasiūlyti savivaldybėms. Jau kitą savaitę Egipte rinksis COP27 susitikimo dalyviai, ten kalbėsime apie tai, ką pavyko nuveikti per metus po Glazgo susitikimo. Pasaulio pietūs svyla, dalis pasaulio skęsta. Klimato kaitos migracija bus neišvengiama. Mes būsime ta šalis, į kurią atvyks žmonės iš klimato kaitos paveiktų, sunaikinto derliaus šalių“, – atidarydamas konferenciją pastebėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, labiausiai nukentėjusios nuo klimato kaitos šalys žiūri į Europos Sąjungos ir kitas turtingas pasaulio šalis – didžiausias teršėjas – klausdamos, kaip joms padėsime. Tai ir moralinis klausimas atsakyti, ką mes galime daryti kitaip su savo perkamąja galia, investicijomis, ekonomika, kad pietinė pasaulio dalis mažiau nukentėtų.
„Prisitaikymas yra labai brangus. Mes niekada neturėsim tiek pinigų, todėl kalbama, kad išleistas euras klimato kaitos prevencijai yra žymiai efektyvesnis negu prisitaikymui. Neužteks skirti 100 mlrd. JAV dolerių per metus besivystančioms šalims kovai su neigiamu klimato kaitos poveikiu, kaip buvo nuspręsta Glazgo konferencijoje, turime imtis ir kitų veiksmų“, – sako aplinkos ministras.
Kylančios grėsmės ir jų sprendimo būdai
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Egidijus Rimkus pristatė, kokią įtaką miestams turi klimato kaita, kokias grėsmes ji kelia. Pagal jį, klimato kaitos rizikos skirstomos į tris kategorijas: fizines, tranzitines ir socialines. Visos jos vienodai svarbios, tačiau valdomos skirtingai. Fizinės rizikos apima vandens trūkumą, jūros lygio kilimą, karštį, tranzitinės – miestų plėtimąsi, pramonę, statybas, o socialinės rizikos išryškina netolygų miestiečių įtraukimą į sprendimų priėmimus.
Dr. E. Rimkus pateikė galimus sprendimus, leisiančius nespartinti klimato kaitos: viešasis transportas didmiesčiuose turi būti pakeistas elektra varomais autobusais, taksi ir kiti keleivių vežimo paslaugas teikiantys automobiliai turi naudoti atsinaujinančią energiją, reikia priimti gamta grįstus sprendimus planuojant miestus, visuomenėje teisingai paskirstyti gamtinius išteklius.
Siūlymų, kaip sumažinti anglies dvideginio emisijas šalyje, pateikė ir EBPO politikos analitikas Kilian Raiser ir ekonomistė Ansuya Raj, pristatydami studiją „Siekiant klimato neutralumo iki 2050 m: Reformų galimybės Lietuvai“, kurioje įvardinta, kokios reformos turėtų būti įvestos, kad 2050-aisiais Lietuva taptų klimatui neutralia šalimi.
Anot specialistų, vienas efektyviausių veiksnių, leidžiantis sumažinti anglies dioksido emisijas – jų apmokestinimas. Įvesti nauji akcizai, pavyzdžiui, transporto sektoriuje, galėtų būti pagrindinė apmokestinimo priemonė. EBPO atstovai įvardijo, kad mokestis turėtų būti ir tiesioginis, ir netiesioginis. Pirmuoju atveju kiekvienas namų ūkis turėtų susimokėti už sunaudojamą kurą, antruoju atveju – apmokestinimas turėtų būti įvestas už tam tikrų prekių naudojimą, ypatingai produktų, kurių gamyboje išskiriami dideli CO2 kiekiai.
Ne ką mažiau svarbūs veiksniai – lyderystė politikoje, inovacijų ir technologijų sklaida miestuose. Specialistai pabrėžė, kad norint pasiekti nulinį emisijų lygį reikia naujų infrastruktūrų ir investicijų šalyje, todėl svarbu gebėti įsisavinti subsidijas ir dotacijas, kurių Lietuva iš ES gauna gana nemažai. Čia svarbų vaidmenį vaidina viešasis sektorius, kuris turėtų padėti teikiant finansinę paramą ir aiškinant, kaip rengti projektus, kad lėšos būtų tikslingai įsisavintos.
Prisitaikymas prie klimato kaitos – misija įmanoma
Europos Komisijos Klimato kaitos generalinio direktorato vyresnysis ekspertas Johannes Klumpers pristatė prisitaikymo prie klimato kaitos misiją, prie kurios gali jungtis ir Lietuvos miestai. Misija siekiama padėti regionams prisitaikyti prie klimato kaitos ir geriau pasiruošti suvaldyti kylančias rizikas iki 2030 m.
Pagalba regionams bus teikiama keturiais būdais: skiriant dotacijas, teikiant paslaugas per naujai sukurtą Misijos įgyvendinimo platformą, dalinantis moksliniais duomenimis bei gairėmis, taip pat regionai galės naudotis misijos svetainėje sukauptomis tarptautinėmis žiniomis ir informacija apie klimato kaitą.
Šiuo metu norą prisijungti prie misijos ir pasirašyti Misijos chartiją išreiškė jau 215 miestų ir regionų. Prie misijos prisijungė ir vienas Lietuvos miestas – Panevėžys. Prisijungti prie misijos dar galima iki lapkričio 25 d. užpildant klausimyną čia.
Kokiais įrankiais jau dabar gali pasinaudoti savivaldybės prisitaikymui prie klimato kaitos, pristatė Europos Aplinkos Agentūros ekspertė Kati Mattern. Tai informacinė platforma Climate-ADAPT, kurioje sukaupta naujausia informacija apie Europos klimato stebėseną, ją teikia daugiau nei 7 tūkst. ekspertų. Ši platforma padeda savivaldybėms parengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, konsultuoja, kokios priemonės gali būti taikomos, pateikia gerosios praktikos pavyzdžių iš kitų šalių.
Pasak K. Mattern, platformoje pateikiama struktūruota informacija pagal atskirus sektorius, sritis, galima stebėti atskirus regionus, matyti, kaip keičiasi klimato kaitos indikatoriai, pateikiama išteklių, šaltinių apžvalga. Galima rasti ir konkrečių atvejų analizę iš skirtingų šalių, nurodyti kontaktai, kuriais galima susiekti su jų atstovais, sužinoti apie šioje srityje įgyvendinamus ES projektus. Ji ragina Lietuvos savivaldybes aktyviau naudotis kitų regionų patirtimi.
Diskusijų apie grėsmes ir galimus sprendimo būdus galite paklausyti Aplinkos ministerijos socialiniuose tinkluose.
