„Humoras yra svarbu, jei nori išgyventi. Kartais, kai nutinka kažkas baisaus, juokas gelbsti ir leidžia pamatyti situacijos absurdiškumą“, – teigia švedų psichologė ir rašytoja Jenny Jägerfeld. Pati išgyvenusi nelengvų laikų, bestselerių vaikams ir paaugliams autorė, Astridos Lindgren premijos laureatė visiškai tikra, kad juokas, kaip ir ašaros, suteikia gyvenimui skonio.
Manto Karvelio į lietuvių kalbą išverstas ir leidyklos „Alma littera“ išleistas Jenny Jägerfeld romanas „Komedijų karalienė“ jau atkeliavo pas Lietuvos vaikus. Vyresniems nei 12 metų skaitytojams skirtas romanas šiltai ir su humoru pasakoja apie sunkiausius dalykus. Daugiau nei į dvidešimt kalbų išversta knyga labai gerai įvertinta Švedijoje – ji pripažinta geriausia 2018 metų knyga vaikams, rašytojai įteiktas Švedijos bibliotekų asociacijos apdovanojimas ir svarbiausias Švedijos vaikų literatūros apdovanojimas – Astridos Lindgren premija. Knyga rinko apdovanojimus ne tik Švedijoje, bet ir Olandijoje, Vokietijoje.
Knygos herojei Sašai neseniai suėjo dvylika. Jos mama mirusi, bet Saša vis prisimena, kaip ji mėgdavo sakyti, kad kai kurie žmonės turi juoko kaulus, – yra juokingi iki kaulų smegenų. Kiti, jei išmoks, gali tapti juokingi, o štai treti yra nejuokingi visiškai, kad ir kaip stengtųsi. Saša įtaria, kad linksmųjų kaulų ji neturi, tačiau ji turi planą – nori tapti komedijų karaliene. Ir jei jai pavyks prajuokinti žmones, galbūt išnyks tai, kas nuolat degina akis, grasina paplūsti skruostais ir pavirsti… gyvybei pavojinga rauda.
J. Jägerfeld pripažįsta, kad knyga gimė iš asmeninių išgyvenimų. Tuo metu kaip tik nuo vėžio mirė jos gera draugė ir brolio žmona: „Galvoje viskas susipainiojo, turėjau suprasti ir tai, kad jos nebėra, ir padėti broliui auginti vaikus. Taigi viena svarbi knygos mintis buvo liūdesys. Antroji – standup’as. Nuo paauglystės juo domėjausi, mintis, kad galima priversti žmones juoktis, mane žavėjo. Knygoje liūdesys ir humoras susijungė.“
Paprašyta prisiminti savo paauglystę, J. Jägerfeld pasakoja buvusi hiperaktyvi ir degusi troškimu pažinti pasaulį, susipažinti su naujais žmonėmis: „Turėjau daug draugų ir beveik nebūdavau namuose. Juos išvis palikau septyniolikos, sunkiai dirbau vasaromis ir savaitgaliais, kad užsidirbčiau pinigų ne tik nuomai ir maistui, bet ir kelionėms po Europą. Nors neturėjau daug laisvo laiko, visą jį praleisdavau skaitydama.
Savo knygose rašytoja pasakoja apie tai, apie ką nėra patogu kalbėtis su paaugliais – apie patyčias, seksualinę tapatybę, psichines ligas, savižudybę. Visa tai, ji pripažįsta, yra jos, psichologės, darbo atgarsiai. „Negaliu pasakoti konkrečių istorijų, man to daryti neleidžia psichologo darbo etika, tačiau tikrai žinau, kad šios temos mano pacientams rūpi“, – teigia ji ir priduria nemananti, kad humoras išsprendžia visas problemas, tačiau jis tikrai suteikia gyvenimui perspektyvą ir suteikia bent trumputį palengvėjimą, kai išties jautiesi sumautai.
J. Jägerfeld įsitikinusi, kad humoro jausmo neturinčių žmonių retai sutiksi pasaulyje, bet vis dėlto kartais taip nutinka. Be to, skirtingi žmonės skirtingus dalykus ir reiškinius supranta ir priima nevienodai, – tai, kas vienam juokinga, kitam gali atrodyti visiškai rimta. Rašytoja negalėtų apibrėžti švediško humoro ypatybių. „Kiek žmonių, tiek humoro, – juokiasi, paprašyta apibendrinti. – Humoro jausmą formuoja ir aplinka – šeima, kurioje gimėte, draugai, su kuriais augote, knygos, kurias skaitėte, mokykla, – teigia rašytoja ir psichologė. – Bėgant metams humoro jausmas keičiasi. Suaugę mes juk nebesijuokiame iš tų pačių dalykų, iš kurių juokdavomės, kai mums buvo ketveri.“
Šiais metais tarptautiniame Berlyno kino festivalyje pristatytas pagal to paties pavadinimo J. Jägerfield romaną sukurtas švedų režisierės Sannos Lenken filmas „Komedijų karalienė“ laimėjo „Krištolinio lokio“ apdovanojimą. „Prieš pradėdama filmuoti filmą susitikau su Jenny, kalbėjome apie vaikus ir sielvartą, apie tai, kad suaugusiųjų reakcija į sielvartaujantį vaiką kartais atrodo nelogiška, tačiau mes turime gerbti vaikų išgyvenimus. Kalbėjomės ir apie tai, ką esame patyrusios pačios, kalbėjomės ir verkėme. Po šio susitikimo aiškiai pajutau, kad istorija, kurią ji parašė, yra nuoširdi“, – yra pasakojusi filmo režisierė S. Lenken. Tai jau antrasis filmas, kurį režisierė sukūrė pagal J. Jägerfield knygas.
„Aš tik vieną kartą perskaičiau scenarijų, kurį parašė Linna Gottfridsson, turėjau vos keletą komentarų, scenarijus man pasirodė geras nuo pat pradžių. Esu labai patenkinta personažais ir visu filmu“, – džiaugiasi knygos autorė. Ji nemano, kad filmas taps knygos konkurentu. Atvirkščiai – kai kuriems paaugliams filmas galbūt padės atrasti knygą.
Rašyti J. Jägerfield pradėjo prieš 16 metų. Studijavusi filosofiją ir seksologiją, ji kurį laiką dirbo suaugusiųjų ir vaikų psichologe. Šiandien rašytoja dažnai dalyvauja radijo ir televizijos laidose, rengia susitikimus su skaitytojais, rašo savo apžvalgas populiariems leidiniams.
Šaltinis: Nyksciai
