Kiekvienais metais, vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas, tėvams kyla daug klausimų dėl atžalų saugumo – kaip išmokyti juos tinkamai pereiti gatvę, saugiai sugrįžti namo iš mokymo įstaigos ir kuo sėkmingiau įpratinti prie naujos rutinos. Psichologė pateikia patarimus, kaip tinkamai vaiką paruošti naujiems mokslo metams, o draudikai pataria, kaip vaikų saugumą reikėtų užtikrinti kelyje į ugdymo įstaigas.
Eismo pavojai – kelyje į ugdymo įstaigą
„Rugsėjis – chaotiškiausias mėnuo mūsų šalies eisme. Ypač pavojinga, kai prie ugdymo įstaigų mažamečiai išleidžiami išlipimui iš automobilio netinkamoje vietoje, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tėvai dažnai neįvertina galimo pavojaus ir vaikus skubėdami išleidžia važiuojamojoje kelio dalyje. Taip pat jiems leidžia atidaryti vairuotojo pusėje esančias galines dureles ir išlipti tiesiai į gatvę”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Vaikai ir juos lydintys suaugusieji, pasak V. Katilienės, turėtų būti itin atidūs kirsdami kelių vienos krypties juostų gatvę. „Praktika rodo, kad avarinės situacijos dažnos, kai vienoje ar keliose eismo juostose automobiliai sustoja praleisti pėsčiųjų ar tiesiog laukia spūstyje, o laisva eismo juosta kitos transporto priemonės važiuoja neįsitikinę, ar niekas neina per gatvę. Kertant kelių vienos krypties eismo juostų gatvę, tėvai turėtų vaikus palydėti ir išmokyti juos saugiai elgtis tokiomis aplinkybėmis“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Tačiau, jei tik įmanoma, pasak V. Katilienės, vaikus reiktų išlaipinti toje gatvės pusėje, kurioje yra jų ugdymo įstaiga, kad jiems netektų kirsti važiuojamosios kelio dalies.
Naujos rutinos repeticija – labai naudinga
Psichologė Inga Būdvytytė pataria iš anksto vaikus supažindinti su jiems nauja arba per vasarą primiršta mokslo metų rutina.
„Jei jūsų vaikas – pirmokas, labai svarbu jį pamažu supažindinti su mokykla ir jos aplinka. Dauguma mokyklų organizuoja pažintines dienas būsimiems pirmokams, kai jie gali pabendrauti su mokytoja ir būsimais klasės draugais. Tačiau tikrai nepakenks, jei su vaiku ramiai pasivaikščiodami nueisite iki mokyklos, apsižvalgysite tiek viduje, tiek po teritoriją, parodysite jam, kur jo klasė, kur valgykla ir tualetai. Paaiškinsite, į ką mokykloje jis gali kreiptis, jei kils klausimų ar prireiks pagalbos“, – kalba psichologė.
Pasak I. Būdvytytės, namuose taip pat galima “išsibandyti” mokyklą: pažaisti pamokas, pasiaiškinti, kas yra tvarkaraščiai ir pertraukos, kas galima, ko negalima pamokų metu. „Išbandykite naujus mokyklinius reikmenis, leiskite vaikui pasitreniruoti, kaip susikrauti kuprinę. Ne mažiau svarbu ir pakoreguoti dienos režimą, kad vaikui nebūtų sunku staiga anksti keltis rytais, praleidus vasarą pas močiutę kaime, kur galėjo miegoti kiek panorėjęs. Artėjant rugsėjo pirmajai stenkitės rytais keltis tuo pačiu metu, laiku eiti miegoti, kad vaikas būtų pailsėjęs ir, atėjus mokslo metams, mokykloje nebūtų pavargęs ir mieguistas. Be to, aiški dienotvarkė padeda jaustis saugiau“, – pataria psichologė.
Jei vaikas ne pirmokas ir bus skatinamas į mokyklą eiti savarankiškai, I. Būdvytytė pataria išbandyti maršrutą su asmenine suaugusiųjų priežiūra. „Tegu vaikas pats nueina iki mokyklos ir nuo ten – iki namų, o jūs atsilikę jį sekite ar susitikite pusiaukelėje, taip galėsite pamatyti, kaip jam sekasi, aptarti maršrutą – sankryžas, šviesoforus ar atokesnes vietas, pavyzdžiui, požemines perėjas. Taip galėsite išsiaiškinti, kurios kelio atkarpos vaikui sudėtingesnės ar kelia nerimą, aptarti, kaip ten elgtis, prisiminti kelių eismo taisykles, pasikalbėti apie tai, kaip reaguoti, jei gatvėje užkalbina nepažįstami žmonės. Jei iki mokyklos reikia važiuoti visuomeniniu transportu, pasivažinėkite kartu – vaikas bus jūsų vedlys: pasakys, kur reikia išlipti ir įlipti, kaip pasižymėti bilietą“, – kalba I. Būdvytytė.
Savarankiškai susitvarkyti – namų darbas
Psichologė pataria iš anksto pasimokyti naujų arba primirštų tvarkos įgūdžių. „Prieš einant į mokyklą, paskatinkite vaiką susitvarkyti daiktus, drabužius, tai pravers ir ruošiantis pamokoms per pertraukas. Svarbu įsitikinti, kad vaikas gali savarankiškai susitvarkyti tualete, kad jam nekiltų sunkumų – nemalonių nutikimų, stokojant įgūdžių, arba baimių apskritai eiti į tualetą mokykloje, kurios, deja, pasitaiko ne taip jau retai. Taip pat svarbūs ir bendravimo įgūdžiai, gebėjimas išklausyti kitą, ypač mokytoją per pamokas, susidraugauti su kitais vaikais, palaukti savo eilės“, – vardija psichologė.
Pasak specialistės, tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką ir žino, kuriose srityse jam sekasi geriau, o kuriose – prasčiau. „Jei vaikas itin drovus, pagalvokite, kaip jį padrąsinti bendrauti, tačiau jokiu būdu nereikia spausti, ir jei pirmą dieną vaikas nesurado geriausio draugo, duokite jam laiko apsiprasti ir patyrinėti, su kuo norėtųsi bendrauti, aptarkite, kaip jis galėtų užmegzti ryšį, pavyzdžiui, padėdamas kitam ar kuo nors pasidalindamas. Taip pat galite vaiką palikti žaidimų kambariuose, kad pats pratintųsi bendrauti su naujais bendraamžiais be jūsų pagalbos“, – pataria I. Būdvytytė.
Jei vaikui sunkiau sekasi sutelkti dėmesį, specialistė pataria lavinti šiuos įgūdžius, žaidžiant įvairius žaidimus ar atliekant kokias nors susikaupimo reikalaujančias užduotis – rankdarbiai, stalo žaidimai, įvairių objektų stebėjimas aplinkoje. „Važiuodami automobiliu pastebėkite, tarkime, geltonas mašinas arba raudonus namus. Tačiau nereikėtų persistengti, juk galiausiai jis dar spės rimtai padirbėti“, – sako specialistė.
Šaltinis: Nyksciai
