Finansų ministerijos valdomoje svetainėje skelbiamas švietimo reitingas. Geriausias švietimo paslaugų rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Kauno m., Kėdainių r. ir Pakruojo r. savivaldybėse. 2013-2020 m. švietimo paslaugų rodikliai sparčiausiai gerėjo kurortinėse savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Neringos ir Šilalės r. savivaldybės. Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Anykščių rajonas analizėje paminėtas tik kartą.
Pagal bendrą švietimo paslaugų sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Kauno m. savivaldybė, toliau – Kėdainių r., Pakruojo r., Birštono ir Vilniaus m. savivaldybės. Lyderio poziciją tarp TOP 5 savivaldybių 2013-2020 m. laikotarpiu dalinosi Kauno m. ir Vilniaus m. savivaldybės, vienais metais – ir Neringos savivaldybė. Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių pagal švietimo paslaugų rodiklį buvo įsitvirtinusios ir Klaipėdos m., Palangos m., Panevėžio m., Anykščių r., Marijampolės ir Raseinių r. savivaldybės.
Žemiausias pozicijas pagal GKI švietimo paslaugų sub-indeksą 2020 m. užėmė Pagėgių, Kalvarijos, Šiaulių r., Šalčininkų r. ir Ignalinos r. savivaldybės. Visos šios savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms.
Lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalis 2013 m. didžiausia buvo Jurbarko r. (0,01), Palangos m. (0,009) ir Druskininkų (0,009) savivaldybėse. 2020 m. pagal šį rodiklį lyderiavo Birštono (0,018), Pakruojo r. (0,018) ir Kėdainių r. (0,017) savivaldybės. Mažiausia 2020 m. lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalis buvo Šalčininkų r. (0,001) ir Rietavo (0,002) savivaldybėse, o Pagėgių savivaldybėje tokių absolventų visai nebuvo.
Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad didžiausią pažangą padarė Birštono savivaldybė (2013 m. rodiklio reikšmė buvo 0, o 2020 m. 0,018), Neringos (2013 m. rodiklio reikšmė buvo 0, o 2020 m. 0,009) ir Kupiškio r. (2013 m. rodiklio reikšmė buvo 0,002, o 2020 m. 0,007) savivaldybės, o didžiausias rodiklio sumažėjimas per tą patį laikotarpį buvo fiksuojamas tokiose savivaldybėse kaip Ignalinos r. (sumažėjimas 60 proc. iki 0,002 2020 m.), Kaišiadorių r. (-50 proc. iki 0,004 2020 m.) ir Šalčininkų r. (-25 proc. iki 0,001 2020 m.).
Matematikos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalis 2013 m. didžiausia buvo Vilniaus m. (0,12), Druskininkų (0,11) ir Panevėžio m. (0,09) savivaldybėse. 2020 m. pagal šį rodiklį lyderiavo Vilniaus m. (0,09), Kauno m. (0,08) ir Klaipėdos m. (0,07) savivaldybės. Pažymėtina, kad net trys didžiųjų miestų savivaldybės lyderio pozicijas išlaikė jau ne vienerius metus – Vilniaus m. (nuo 2013 m.), Kauno m. (nuo 2014 m.) ir Klaipėdos m. (nuo 2016 m.). 2020 m. kai kuriose savivaldybėse aukščiausiu lygiu matematikos egzaminą išlaikiusių absolventų visai nebuvo (iš viso 9 savivaldybėse).
Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad didžiausią pažangą padarė Birštono (2013 m. rodiklio reikšmė buvo 0,01, o 2020 m. 0,06), Kalvarijos (2013 m. rodiklio reikšmė buvo 0,01, o 2020 m. 0,04) ir Ignalinos r. (2013 m. rodiklio reikšmė buvo 0,03, o 2020 m. 0,06) savivaldybės. Tačiau didžiojoje dalyje savivaldybių matyti rodiklio reikšmės prastėjimo tendencijos.
Aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis 2013 m. didžiausia buvo Visagino (0,69), Palangos m. (0,65) ir Panevėžio m. (0,61) savivaldybėse.
Universitetų ir kolegijų studentų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų 2013 m. iš visų 15 savivaldybių, kuriose tuo metu veikė universitetai ir kolegijos, didžiausias buvo didžiųjų miestų savivaldybėse – Vilniaus m. (139), Kauno m. (133) ir Klaipėdos m. (83). 2020 m. iš 10 savivaldybių, kuriose veikė universitetai ir kolegijos, lyderio pozicijos tarp didžiųjų miestų savivaldybių persiskirstė taip – Kauno m. (82), Vilniaus m. (64) ir Klaipėdos m. (46). Pagal mažiausią 2020 m. rodiklio reikšmę savivaldybės rikiuojasi taip: Tauragės r. (2), Kauno r. (9) ir Marijampolės (10).
Geltonais autobusiukais į mokyklą vežiojamų mokinių dalis savivaldybėje 2013 m. didžiausia buvo Alytaus r. (0,64), Pasvalio r. (0,57) ir Panevėžio r. (0,53) savivaldybėse. 2020 m. didžiausia į mokyklą vežiojamų mokinių dalis išliko tose pačiose savivaldybėse – Alytaus r. (0,69), Panevėžio r. (0,63) ir Pasvalio r. (0,59). Mažiausia 2020 m. į mokyklą vežiojamų mokinių dalis buvo Visagino (0,04), Vilniaus m. (0,04) ir Kauno m. (0,05) savivaldybėse.
Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Neringos ir Šilalės r. savivaldybės. Nuo 2013 m. Neringos savivaldybėje fiksuotas 95 proc., o Šilalės r. – 87 proc. šio rodiklio augimas. Didžiausią švietimo paslaugų sub-indekso augimą Neringos savivaldybėje lėmė per laikotarpį kai kuriais metais didelė dalis absolventų, išlaikusių aukščiausiu lygiu lietuvių kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Šilalės r. savivaldybės švietimo paslaugų sub-indekso augimą per laikotarpį daugiausiai lėmė palyginti didelė aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis bei didelė dalis absolventų, išlaikiusių lietuvių kalbos brandos egzaminą aukščiausiu lygiu.
Nuo 2013 iki 2020 m. Kaišiadorių r., Šiaulių r., Vilniaus m., Pagėgių ir Kalvarijos savivaldybėse fiksuojamas švietimo paslaugų rodiklio mažėjimo tendencija.
Parengta pagal Finansų ministerijos duomenis
Šaltinis: Nyksciai
