Vyriausybei patvirtinus nuo karo nukentėjusios Ukrainos atstatymo projektus, į jų techninę priežiūrą įsitrauks ir Aplinkos ministerijai pavaldi VŠĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA). Artimiausiu metu prie jos komandos prisijungs ir dvi projekto „Kurk Lietuvai“ atstovės – urbanistė lietuvė Rūta Marija Slavinskaitė ir ukrainietė teisininkė Mariana Maksymiv.
Artimiausiu metu pagal Vyriausybės projektą numatoma pradėti pirkimo procedūras dėl mobilios gyvenamosios stovyklos statybos Borodyankos miestelyje (Kyjivo sritis) 36 šeimoms. Šiame miestelyje po karo be namų liko keli šimtai šeimų. Lietuva taip pat planuoja kitais metais talkinti atstatant tiltą per Trubižo upę Kyjivo srityje, renovuoti apgriautą mokyklą Borodyankos miestelyje bei atstatyti vaikų darželį Irpinės mieste.
„Mes rūpinsimės, kad dar šiais metais atstatomas laikinas būstas atitiktų energinius reikalavimus, būtų ne tik šiltas, bet komfortiškas ir gerai vėdinamas. Numatytos bendros patalpos centro gyventojams pabendrauti, ūkinės patalpos skalbimui ir džiovinimui. Agentūra prisidės ir prie apgriautos mokyklos bei darželio renovacijos. Sieksime, kad būtų užtikrinti energinio efektyvumo ir tvarumo reikalavimai, pradedant projektavimo stadija ir baigiant projektų įgyvendinimu“, – sako Statybos sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis.
Šis Vyriausybės sprendimas – ilgalaikio Vyriausybės plano, kuriuo siekiama apjungti viešojo ir privataus sektorių pastangas ne tik pirmiesiems atstatymo darbams, bet ir ilgalaikiam įsitraukimui į ES bei kitų tarptautinių organizacijų mechanizmus, dalis.
Aidas Vaičiulis džiaugiasi, kad vystant tolimesnę, ilgalaikę Lietuvos pagalbos atstatant Ukrainą programą, prie neseniai įsteigtos SSVA kolektyvo prisidės projekto „Kurk Lietuvai“ atstovės. Kartu su jomis bus kuriamos pasirinkto Ukrainos miesto urbanistinio modelio ir skaitmeninio jo dvynio gairės. Ukrainietė projekto „Kurk Lietuvai“ atstovė Mariana Maksymiv yra teisininkė ir užsibrėžusi tikslą į Ukrainos statybos sektorių perkelti europinius energinio efektyvumo reikalavimus bei Lietuvos gerąją praktiką.
Dėl šių darbų dar reikės su Ukraina suderinti projektų įgyvendinimo eigą, terminus, atsakomybes, techninę projekto dokumentaciją, finansinį pagrindimą ir pradėti išsamias technines derybas bei techninių užduočių parengimą. Vyriausybė pritarė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasirašytų susitarimus su Ukrainos valstybės ar vietos savivaldos atsakingomis institucijomis dėl konkrečių objektų atstatymo darbų.
Visus šiuos projektus numatoma pradėti vykdyti nuo šių metų rugsėjo. Preliminari pirmojo paketo atstatomų objektų darbų kaina šiuo metu siekia 11 mln. eurų. Vyriausybė, prisidėdama prie Ukrainos atstatymo, liepos mėnesį jau skyrė 10 mln. eurų paramos, kuri buvo numatyta neatidėliotiniems atstatymo darbams Rusijos karo niokojamoje šalyje.
Lietuva taip pat ketina dalyvauti Europos Sąjungos mechanizmuose, kurie kuriami siekiant vystyti plačius Ukrainos atstatymo darbus. Vyriausybės kanclerei kartu su Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ir Aplinkos ministerijų bei kitų institucijų atstovais pavesta parengti sprendimus dėl tvarios atstatymo projektų organizacinės struktūros sukūrimo. Taip pat, prireikus, pavesta parengti teisės aktų pakeitimus, kurie sukurtų prielaidas veiksmingai organizuoti Lietuvos pagalbą vykdant atstatymo darbus nuo karo nukentėjusiose Ukrainos teritorijose.
Siekiant koordinuoto Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymo veiklas dvišaliais ir daugiašaliais formatais, sudaroma tarpinstitucinė darbo grupė, kurioje dalyvaus ir Aplinkos ministerijos atstovai. Grupė vystys ir koordinuos Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymo koncepciją, kuri, reaguojant į besikeičiančias sąlygas, būtų periodiškai peržiūrima. Taip pat koordinuos trumpojo laikotarpio dvišales atstatymo iniciatyvas ir pasirengs ilgojo laikotarpio įsitraukimo į daugiašalius mechanizmus, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų Ukrainos atstatymo programas.
