Portale NYKŠČIAI rugpjūčio 8 dieną buvo patalpinta publikacija „Skandalo debesys apgaubė stovyklą prie Mūšiejaus“, kurioje rašoma apie tai, kaip buvęs Seimo narys Ligitas Kernagis pasidalino savo dukros ir jos klasiokės patirtimi anglų kalbai skirtoje vasaros stovykloje, įsikūrusioje Anykščių rajone, Juškonių kaime. Pasak L. Kernagio stovykloje daugelis vadovų yra seksualinių mažumų atstovai, paauglių buvo klausinėjama apie jų lytinę orientaciją, o 19 metų vadovas klausė: „Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku?“.
NYKŠČIAI telefonu susisiekė su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaite ir klausė, ar tarnybai žinoma situacija minimoje stovykloje Anykščiuose. Skyriaus vedėja atsakė, kad apie tai girdi pirmą kartą. Vedėjos atsakymas buvo nelabai įtikinantis, nes ši istorija jau buvo plačiai paplitusi internetinėje facebook svetainėje, ją aprašė portalai „Kauno diena“, infa.lt, gayline.lt, jonavoszinios.lt ir daugelis kitų. Dėmesio skyrė net LRT laida „Labas rytas. Tad pasiūlius perskaityti publikaciją NYKČIUOSE, raštu pateikėme klausimus ir gavome „valstybiškus“ atsakymus. Juos ir pateikiame portalo skaitytojams.
Kas išdavė leidimus rengti anglų kalbai skirtą vasaros stovyklą, kuri įsikūrusi Anykščių rajone, Juškonių kaime?
Vaikų vasaros stovyklų darbą reglamentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas.
Ar kas nors tikrino stovyklos vadovų kompetenciją? Šioje stovykloje dirba devyniolikmečiai. Ar gali stovykloms vadovauti pedagoginio ar kitokio specialaus išsilavinimo neturintys asmenys?
Kaip tinkamai įgyvendinami reikalavimai vaikų vasaros stovyklose prižiūri skirtingos institucijos pagal savo kompetenciją. Organizatoriams yra keliami įvairūs reikalavimai, pavyzdžiui, vieta, kur rengiama stovykla turi būti saugi, tinkamai organizuojamas vaikų maitinimas, stovyklos vadovai turi turėti pedagoginį išsilavinimą, nesirgti pavojingomis užkrečiamomis ligomis ir pan.
Ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūri vaikų stovyklas?
Vaiko teisių gynėjai reaguoja tais atvejais, kai gauna pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises. Tokiais atvejais vykstame į vietą, kalbamės su vaikais ir tėvais. Įvertinę situaciją, esant poreikiui, inicijuojame šeimai pagalbą, o duomenis apie kitų asmenų galimai netinkamus veiksmus perduodame kitoms institucijoms (pvz., policijai, ministerijoms ir pan.).
Ar vaikų tėvai buvo informuoti, kad stovyklos vadovai palaiko „LGBTQ+ friendly space“ ir kad iš septynių vadovų keturi yra homoseksualūs?
Stovyklos gali būti organizuojamos pagal tematiką, pavyzdžiui, sporto, kalbos lavinimo stovyklos ir pan. Šie stovyklų aprašymai turi būti viešai prieinami, o tėvams turi būti sudarytos visos galimybės susipažinti su stovykloje vykdoma veikla, vadovais, mokytojais. Juk išleidžiant vaiką į stovyklą tėvams yra svarbu žinoti, ką jis ten veiks, kuo bus užimtas, kokios sąlygos bus sudarytos. Tuo tarpu stovyklos organizatoriai turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinti jų įsipareigojimai ir tinkamai suteiktos paslaugos.
Ar gali stovyklos vadovai kalbėtis su vaikais seksualiniais klausimais, juk tėvai atidavė vaikus į anglų kalbai skirtą stovyklą? Ar tokios kalbos neperžengia etikos ribų, netraumuoja vaikų psichikos?
Svarbu suprasti, kad lytinis švietimas yra labai jautri tema ir vaikai tokią informaciją priima labai skirtingai, priklausomai nuo savo amžiaus ir brandos. Tad kalbėtis su vaikais šiomis temomis visų pirma turėtų tėvai ar kiti artimi asmenys, kuriais vaikas pasitiki, taip pat atitinkamą išsilavinimą turintys specialistai, puikiai suprantantys vaikų psichologiją, gebantys parinkti tinkamus žodžius.
Būtent tėvai yra pirmieji žmonės, kurie rūpinasi savo vaikų teisėmis, tinkamu jų įgyvendinimu, jie pirmieji ir gina vaikus, kai tos teisės būna pažeidžiamos.
Tad tais atvejais, kai tėvus pasiekia nerimą kelianti informacija, pirmiausia jie turėtų susisiekti tiesiogiai su stovyklos organizatoriais. Nepavykus klausimo išspręsti, galima kreiptis į kitas institucijas (policiją, teismą), prašyti atlyginti padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta.
Kas galėtų garantuoti, kad tokioje stovykloje nevyksta blogi dalykai, kai vaikai prisiklauso kalbų apie seksualinę orientaciją ir kai jų klausiama: „Jūs pora ar ne? Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku?“
Kreiptis galima ir į vaiko teisių gynėjus, tokiais atvejais kalbamės su vaikais, tėvais, stovyklos organizatoriais. Jei matome, kad vaikams buvo padaryta žala, inicijuojame pagalbą, pavyzdžiui, psichologinę. Konsultuojame tėvus, juos taip pat nukreipiame pagalbos. Jeigu įvertinus situaciją matytume, kad stovykloje vaikams yra daroma žala, neužtikrinamos jų teisės ir saugumas, kreiptumėmės ir perduotume informaciją kitoms atsakingoms institucijoms.
NYKŠČIAI
Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamasi įgyvendinant vaiko teises yra keturi:
- geriausi vaiko interesai – šis principas reiškia, kad kiekvieną sprendimą, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su vaiku ir jo gyvenimu, turėtume įvertinti, atsakydami į du pagrindinius klausimus – kaip šis sprendimas įtakoja vaiko situaciją ir gyvenimą šiuo metu ir kokią įtaką šis sprendimas turės vaikui, jo situacijai ir gyvenimui ateityje. Pagal tai, turime priimti tokius sprendimus, kurie turi didžiausią galimą teigiamą poveikį vaikui, jo situacijai ir gyvenimui, ir apsaugo ji nuo galimų žalų;
- vaiko teisė išsakyti nuomonę ir būti išklausytam – vaikai turi turėti tinkamas galimybes išreikšti savo požiūrius ir nuomonę klausimais, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiais su jų gyvenimu, o taip pat, būti įtraukti į sprendimų šiais klausimais priėmimą. Svarbu tai, kad vaikai turi būti ne tik išklausomi, bet ir tai, kad jų nuomonė, pasiūlymai būtų įtraukiami į galutinius sprendimus;
- vaiko teisė gyventi ir vystytis – šis principas reiškia, kad yra pripažįstama, kad kiekvienas vaikas turi vidinį potencialą augti ir vystytis kaip asmenybė. Tačiau kartu, šiam potencialui atsiskleisti vaikams reikia saugios, mylinčios ir skatinančios aplinkos bei galimybių ją tirti, laisvai joje veikti (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą). Šiuo atveju svarbu užtikrinti tinkamą balansą tarp vaiko apsaugos, priežiūros ir laisvės veikti.
Lietuvoje, Seimas ir Prezidento institucija nustato valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, o Vyriausybė užtikrina šios politikos įgyvendinimą. Kiekvienas ministras atsako už jam pavestą valstybės valdymo sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra priskirta vaiko teisių apsaugos valdymo sritis (ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, formuoja šeimos politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą), tačiau už tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą yra atsakingos ir kitos ministerijos, vietos savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos. Visų jų atsakomybes šioje srityje apibrėžia Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris yra pagrindinis įstatymas Lietuvoje, įgyvendinantis Vaiko teisių konvencijos nuostatas. O nuo 2018 m. liepos 1 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tapo centrine Lietuvos Respublikos institucija, įgyvendinančia vaiko teisių apsaugos politiką, gavo įgaliojimus užtikrinti su vaiko teisėmis susijusių veiksmų koordinavimą visuose sektoriuose nacionaliniu, savivaldybių bei vietos lygmenimis.
Šaltinis: Nyksciai
