Visi nuolat girdime, kaip svarbu karštomis dienomis vartoti pakankamai vandens. Vis dėlto net ir suaugusiems ne visada pavyksta išgerti rekomenduojamą paros dozę, o ką jau kalbėti apie vaikus, kurie žaisdami neretai užsimiršta. Šeimos gydytoja Gintarė Trainavičienė pataria, kiek vandens reikia vaikams karštomis dienomis ir paaiškina, kas gresia, jeigu jo trūksta organizmui.
Dažnai diskutuojama, kiek vandens reikėtų išgerti per parą, neretai vardijami įvairūs skaičiai, tačiau šeimos gydytoja G. Trainavičienė paaiškina, kad reikiamo vandens kiekis pirmiausiai priklauso nuo vaiko amžiaus.
„Kūdikiams, sveriantiems iki 10 kg, skysčių kiekis turėtų būti 100 ml – vienam kūno kilogramui, 1–3 metų vaikams – 800–1000 ml per parą, 4–7 metų vaikams –1000–1200 ml per parą, 7–13 metų – 1500 ml per parą. Vyresniems nei 13 metų vaikams – 2000 ml per parą. Jei vaikas yra didesnio svorio ir ūgio, labai aktyvus, lanko sporto būrelius, reikėtų pridėti po dar vieną papildomą stiklinę į dieną“, – rekomendacijomis dalijasi gydytoja.
Karštomis dienomis išgerti reikiamą vandens kiekį gali padėti įprotis visada jo turėti po ranka. Natūralaus mineralinio vandens „Uniqa“ gamintojai pataria temperatūrai šoktelėjus aukštyn su savimi turėti vandens buteliuką, kuris padėtų numalšinti troškulį. Naudinga rinktis vandenį, turintį organizmui būtinų mineralų tokių kaip jodas, kuris padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, normalią skydliaukės hormonų gamybą ir normalią skydliaukės veiklą, normalią nervų sistemos veiklą, normalią odos būklę, normalią nervų sistemos veiklą bei normalią energijos apykaitą.
Taip pat prekės ženklo „Uniqa“ vadovė Erika Šaltytė pastebi, kad tėvai ypač vertina, jog gali rinktis skirtingo dydžio buteliukus ir vaikams einant į mokyklą, būrelius, iškylas ar kelionių metu į kuprinę gali įdėti tik mažiesiems skirtą vandenį. „Turėdami savo buteliuką vaikai dažniau juo naudojasi, jaučiasi labiau savarankiški – o šis jausmas jiems ypač patinka. Ilgainiui tai tampa sveikintinu įpročiu, nes įpratę gerti vandenį vaikai jam ir teikia pirmenybę. Karštomis dienomis svarbu vaikams priminti vandenį saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių“, – pataria ji.
Gydytoja G. Trainavičienė atkreipia dėmesį, kad sultys, gazuoti vaisvandeniai, pieno ir kiti gėrimai, negali būti prilyginami vandeniui, nes juose daug pridėtinio cukraus, konservantų, saldiklių, dažiklių – tai gali sukelti tokias ligas kaip nutukimas, cukrinis diabetas, dantų ėduonis. Vaikų meniu neturėtų atsirasti ir kofeino ar kitų stimuliantų turintys gėrimai.
Taip pat karštomis dienomis, nors ir skamba paradoksaliai, bet gali būti naudinga silpnos žolelių arbatos, geriausiai – nesaldintos.
Ne šiaip troškulys
Organizmui negavus pakankamai vandens prasideda dehidratacija, kuri gali ištikti karštomis dienomis, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, prasidėjus kraujavimui ar kitomis aplinkybėmis. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dehidratacija – tai ne įprastas troškulys, o pavojinga organizmo būsena.
Šeimos gydytoja įvardija, kad dehidratacijos simptomai yra įvairūs, vienas jų – šlapinimosi dažnis, šlapimo kiekis ir spalva (jis turėtų būti šviesiai gelsvas, bespalvis). Šlapintis reikėtų ne mažiau nei 4–6 kartus per parą.
Dehidrataciją taip pat išduoda liežuvis, jis turėtų būti rausvas ir drėgnas. Pasak G. Trainavičienės, jeigu liežuvis yra sausas, lyg „apveltas“ – tai išduoda skysčių trūkumą. Įspėjamasis signalas gali būti ir sausa oda, skilinėjantys lūpų kampučiai.
Kartais skysčių trūkumą gali parodyti ir vaiko elgesys. Jeigu iki tol aktyvus vaikas, staiga tapo tapo mieguistas ir vangus, skundžiasi galvos skausmu, gali reikšti, kad jo organizmui tiesiog trūksta vandens, ypač jeigu vaikas nekarščiuoja.
Sunkiai dehidratacijai gali būti būdingos vėsios galūnės, šalti kojų, rankų pirštai. Taip pat acetono kvapas iš burnos ir šlapime, kuris rodo prasidėjusią ketoacidozę, kintantį organizmo šarmų ir rūgščių balansą.
Bet kokio amžiaus vaikui prasidėjus dehidratacijai reikėtų nedelsti ir stengtis girdyti tuo, ką jis mėgsta, tik ne šviežiomis sultimis ar pieno produktais, gydytoja rekomenduoja tai daryti šaukštu ar švirkščiant švirkštu į burną kas 3–5 minutes. Jeigu būklė negerėja, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Karštomis dienomis vaikus rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, daugiau laiko leisti pavėsyje, gerti pakankamai vandens.
Šaltinis: Nyksciai
