- Josh Hawley nepritaria Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO, todėl jį kritikuoja kiti respublikonai
- Hawley savo straipsnyje teigė, kad NATO plėtra apribotų JAV galimybes pasipriešinti Kinijai
- Tedas Cruzas sakė, kad Hawley „klysta”, o Marco Rubio parašė straipsnį, kuriame tiesiogiai paneigė Hawley argumentus.
Senatoriaus Josho Hawley’io nepritarimas Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO, esant istorinei įtampai su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą, verčia net kolegas respublikonus kritikuoti jo poziciją.
Neseniai paskelbtame straipsnyje, kuriame pakartojo buvusio prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) požiūrį į užsienio politiką „pirmiausia Amerika”, J. Hawley teigė, kad NATO plėtra pernelyg išsklaidytų JAV saugumo įsipareigojimus Europoje. Misūrio respublikonas teigė, kad vietoj to JAV turėtų teikti pirmenybę iššūkiams Kinijai.
„Turime daryti mažiau Europoje (ir kitur), kad pirmenybę teiktume Kinijai ir Azijai”, – rašė Hawley. „Rusija vis dar kelia grėsmę, tačiau Kinijos komunistų partija yra kur kas didesnė grėsmė”
Tačiau Teksaso senatorius Tedas Cruzas (Tedas Krusas) „Politico” sakė, kad Hawley „klysta.”
„Mes neįveiksime Kinijos atsitraukdami nuo likusio pasaulio. Mes nugalime Kiniją stovėdami kartu su savo sąjungininkais prieš savo priešus”, – sakė T. Cruzas.
Taip pat Floridos senatorius Marco Rubio parašė straipsnį, kuris buvo tiesioginis Hawley pozicijos šiuo klausimu paneigimas. Straipsnis buvo pavadintas taip: „Stipresnė NATO leidžia Amerikai sutelkti dėmesį į komunistinės Kinijos keliamą grėsmę”
„Stipri ir vieninga NATO yra galingas privalumas varžybose su Pekinu”, – rašė Rubio. „Kai Suomija ir Švedija papildys aljanso gretas ir laisvos Europos tautos taps stipresnės nei bet kada anksčiau, daugiau JAV išteklių bus galima skirti kovai su komunistine Kinija. Jei mes nesusidorosime su šiuo iššūkiu, bus per vėlu, ir amerikiečiai taps totalitarinio režimo įkaitais už pusės pasaulio.”
Trečiadienį Senatas balsavimu 95-1-1 pritarė rezoliucijai dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Hawley buvo vienintelis balsavęs „prieš”, o respublikonas senatorius Randas Paulas iš Kentukio balsavo „už”.”
Iš tiesų, abiejose pusėse yra didelė parama Šiaurės šalių įtraukimui į aljansą, nes Vakarai ir toliau remia Ukrainą kovoje su Rusijos okupantais. Suomija ir Švedija istoriškai buvo neutralios arba kariniu požiūriu neprisijungusios šalys, o jų žingsnis prisijungti prie NATO yra vienas svarbiausių Rusijos karinio puolimo Ukrainoje padarinių
Gegužės mėnesį Senato mažumos lyderis Mičas Makonelis (Mitch McConnell) sakė, kad Suomija ir Švedija būtų „svarbus NATO papildymas.”
„Manau, kad Jungtinės Valstijos turėtų būti pirmosios eilėje ratifikuoti sutartį dėl abiejų šių šalių prisijungimo”, – sakė jis.”
Trečiadienį M. McConnellis dar kartą pakartojo, kad remia NATO plėtrą įtraukiant Suomiją ir Švediją, tuo pačiu užslėptai užsimindamas apie Hawley. „Jei kuris nors senatorius ieško pateisinamos dingsties balsuoti prieš, linkiu jam sėkmės. Tai yra svarbus nacionalinio saugumo klausimas, kuris nusipelno vieningos abiejų partijų paramos”, – sakė Kentukio respublikonas.
Trečiadienį, senatoriams svarstant rezoliuciją dėl Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO, Arkanzaso valstijos senatorius Tomas Kotonas (Tom Cotton) taip pat netiesiogiai kritikavo Hawley.
„Būtų išties keista, jei kuris nors senatorius, balsavęs už tai, kad Juodkalnija ar Šiaurės Makedonija įstotų į NATO, apsisuktų ir atsisakytų priimti į NATO Suomiją ir Švediją. Norėčiau išgirsti tokio keisto balsavimo argumentus”, – sakė Cottonas. Hawley 2019 balsavo už tai, kad Šiaurės Makedonija būtų priimta į NATO, o tai, matyt, ir yra tai, apie ką savo pastabose užsiminė Cottonas.
Susiskaldymas tarp Hawley, potencialaus pretendento į 2024 GOP prezidento nominaciją, ir jo kolegų respublikonų šiuo klausimu gali rodyti nuolatinę Trumpo įtaką Respublikonų partijoje
Trumpas, būdamas Baltuosiuose rūmuose, buvo itin kritiškas NATO atžvilgiu, dažnai užsipuldavo kolegas narius gynybos išlaidų klausimu ir pateikdavo klaidinančių komentarų apie tai, kaip finansuojamas aljansas. Hawley savo nuomonėje taip pat nulėmė gynybos išlaidas, rašydamas: „Atėjo laikas mūsų Europos sąjungininkams padaryti daugiau. Visų pirma jos turi prisiimti pagrindinę atsakomybę už įprastinę Europos gynybą, daugiau investuodamos į savo kariuomenes.”
Rubio savo op-ed’e prieštaravo šiam teiginiui, teigdamas: „Suomija ir Švedija yra stiprios, stabilios šalys, seniai bendradarbiaujančios su NATO sąjungininkais saugumo srityje. Jos yra įsipareigojusios nacionalinei gynybai ir su kaupu įvykdytų savo įsipareigojimus NATO. Suomija jau dabar savo kariuomenei skiria daugiau nei reikalaujamus 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o Švedija sparčiai žengia tuo pačiu keliu. Abi šalys reikalauja, kad jų piliečiai atliktų karinę tarnybą.”
Hawley ne kartą išsiskyrė tarp respublikonų savo požiūriu į tai, kaip JAV turėtų vertinti Rusijos agresiją Ukrainoje
Pavyzdžiui, jis buvo tarp nedidelės grupės respublikonų, kurie gegužės mėnesį balsavo prieš 40 milijardų JAV dolerių pagalbos paketą Ukrainai, o vasario mėnesį taip pat sukėlė ginčus dėl to, kad pasiūlė JAV atsisakyti paramos Ukrainai stojant į NATO. Baltieji rūmai apkaltino Hawley’į „papūgaujant Rusijos propagandos lyderių kalbas” Rusija griežtai nepritaria Ukrainos prisijungimui prie NATO ir iš dalies kaltina aljansą dėl neišprovokuotos invazijos į buvusią Sovietų Sąjungos respubliką.
Hawley’io biuras nepateikė komentarų, kai su juo susisiekė „Insider”.
