Nuo kitų metų Lietuvoje didesnės paramos sulauks jaunieji ūkininkai, smulkūs susikooperavę ūkiai ir tie, kurie ūkininkauja tvariai, saugo dirvožemį ir kraštovaizdį. Žemės ūkio ministerija nuotoliniame renginyje ūkininkų bendruomenei pristatė naujausią Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.
Planuojama, kad Europos Komisija (EK) planą galutinai patvirtins rudenį, tačiau pagrindinės gairės jau aiškios ir ūkininkai gali pradėti ruoštis kitiems metams.
Iš viso ūkininkus per šį laikotarpį pasieks beveik 4,3 milijardo eurų paramos. Beveik pusė šių lėšų bus skirta skatinti tvaresnę žemės ūkio produkciją bei didinti sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę remiant smulkius ir vidutinius ūkius, inovacijas, kooperaciją. Trečdalis lėšų bus skirta prisitaikyti prie klimato kaitos ir gamtai tausoti, o penktadalis – kaimo gyvybingumui palaikyti, tarp jų – ir jauniesiems ūkininkams.
„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja klimato iššūkių, auga vartotojų lūkesčiai. Parama skirta prisitaikyti prie šių iššūkių, Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą.
EK palankiai įvertino mūsų paramą jauniesiems ūkininkams, išmokų ribojimą ir perskirstymą, priklausomybės nuo importo mažinimą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Tiesioginės išmokos augs, bet sieks lubas
Tiesioginės bazinės išmokos, mokamos už dirbamos žemės plotą, nuo kitų metų didės ir sieks apie 80 eurų už hektarą. Taip pat įvedamos išmokų lubos. Vienas ūkio subjektas negalės gauti daugiau negu 100 tūkst. eurų bazinių išmokų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su jais susijusius mokesčius darbuotojų, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla. Sutaupytos lėšos būtų nukreiptos jauniesiems ūkininkams remti.
Jaunieji ūkininkai sulauks išskirtinės paramos. Vien jiems kasmet numatyta skirti po 14 mln. eurų tiesioginių išmokų ir parama sieks, tikėtina, 140 eurų už hektarą. Tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiame finansiniame laikotarpyje.
Įvertinus paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kuri didėja nuo 40 iki 60 tūkst. eurų, taip pat siūlome finansinės inžinerijos priemones – lengvatines paskolas žemei ir įrangai įsigyti, ūkininkavimo pradžiai kaime žmogus galės gauti iki 100 tūkst. eurų paramos.
Ženkliai didės perskirstymo išmokos smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Perskirstymo išmokų vokas sieks 20 proc. visų tiesioginių išmokų (iki šiol jos sudarė 15 proc.). Šios lėšos bus nukreiptos tikslingai tik smulkiems ir vidutiniams ūkiams, mat jas gauti galės tik ne didesni nei 500 ha ūkiai. Išmokos mokamos už pirmuosius 50 hektarų ir bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį. Vidutinė išmoka sieks 82,5 euro už hektarą.
15 proc. tiesioginių išmokų bus skiriama susietajai paramai – tikslingai remti tam tikrus prioritetinius sektorius.
Prioritetiniais sektoriais Žemės ūkio ministerija mato pienininkystės bei vaisių ir daržovių sektorius, kuriems susietoji parama ženkliai išauga. Pienininkystei parama didėja net 25 proc. ir preliminari vidutinė metinė išmoka sieks 205 eurus už pieninę karvę, bet atsisakoma paramos pieniniams buliams. Lėšos, kurios galėjo būti skirtos pieniniams buliams remti, nukreiptos pieninėms karvėms. Tuo pačiu didėja susietoji parama auginantiems mėsinius galvijus.
Lauko daržovėms parama auga 47 proc., vidutiniškai iki 424 eur už ha. Panaši susietoji parama numatyta ir vaisių augintojams. Kiek mažesnė, bet vis tiek ženkli (321 eur už ha) – uogų ir riešutų augintojams.
Parama – jauniems ir smulkiems ūkininkams
Be tiesioginių išmokų ūkininkai gali pasinaudoti ir parama investicijoms į kaimo plėtrą. Čia prioritetas teikiamas tvarumui, konkurencingumui ir kuriamai pridėtinei vertei didinti.
Bus remiamos investicijos į tvarų ūkininkavimą – mėšlo tvarkymo sistemas, gyvulininkystės objektų kvapų/oro taršos mažinimą, biodujų ūkio reikmėms gamybą, gyvūnų gerovę. Čia tikėtina vidutinė parama sieks 250 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – iki 65 proc. Be kita ko, ūkininkai galės gauti ir lengvatinę paskolą iki 200 tūkst. Eur.
Tačiau jauniesiems ūkininkams ir išskirtinai kiaulininkystės sektoriui investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas galės pasiekti net 80 proc. Tai reiškia, kad patys ūkininkai į projektą galės įdėti tik penktadalį savo lėšų, o likusią dalį sudarys parama.
Skatinant konkurencingumą, paramos sulauks investicijos į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Tikėtina vidutinė paramos suma sieks 1 mln. eurų, o intensyvumas – 50 proc. Tai reiškia, kad parama sieks iki pusės projekto vertės.
Prioritetai teikiami investuojantiems ir ūkininkaujantiems tvariai, jauniesiems ūkininkams, kooperacijai ir kolektyvinėms investicijoms.
Geros žinios labai smulkiems, smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurie planuoja investuoti kooperuodamiesi. Nors nebelieka 15 tūkst. Eur paramos schemos, o įgyvendindami investicinius projektus smulkūs ūkininkai turės prisidėti nuosavomis lėšomis bent 15 proc., labai smulkiems ūkiams didžiausia paramos suma projektui priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus. Vienas ūkis gaus iki 25 tūkst. eurų paramą, 2 susikooperavę ūkiai – 50 tūkst. Eur, 3 ūkiai – 75 tūkst. Eur, 4 ūkiai ir daugiau – 100 tūkst. Eur. Didesniems ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų.
Ženklios investicijos numatomos ir perdirbimui. Numatyta remti aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, kaip žaliavą panaudojant žemės ūkyje užaugintą produkciją. Vidutinis paramos dydis vienam projektui sieks net 5 mln. Eur; o parama sieks iki pusės investicijų vertės. Tiesa, didelėms įmonėms paramos intensyvumas sieks 20 proc. Maksimali lengvatinė paskola – 1 mln. Eur, paskolą reikės grąžinti per 5 metus.
Proveržio tikimasi ir trumposiose grandinėse, kai ūkininkai bendradarbiauja kurdami produkcijos realizacijos vietas, tiekdami produkciją mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešosioms įstaigoms bei kurdami logistikos centrus. Realizavimo vietoms kurti parama sieks iki 150 tūkst. Eur vienam projektui, viešojo maitinimo grandinėms – iki 250 tūkst. Eur, logistikos centrams – iki 1,5 mln. Eur. Paramos intensyvumas – iki 60 proc. investicijoms ir iki 100 proc. bendradarbiavimo ir einamosios išlaidoms.
Reikalavimai, kurių reikės laikytis
Vis dėlto ūkininkus labiausiai domina sąlygos, kuriomis jie turės ūkininkauti nuo kitų metų, reikalavimai, kurių reikės laikytis.
Geros aplinkos agrarinės būklės (GAAB) reikalavimuose numatyta saugoti daugiametes pievas, prie melioracijos griovių palikti bent 3 metrų pločio palaukes su žoline danga, kurias bus leidžiama mulčiuoti.
Draudžiama arti durpžemius ir šlapynes, įrengti naujas melioracijos sistemas.
Neleidžiama deginti ražienų. Draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, o mažiausias atstumas turi būti 3 metrai. Tačiau čia leidžiama ganyti gyvulius ir mulčiuoti žolę.
Saugant dirbamus šlaitus erozijai jautriose teritorijose privaloma taikyti dirbimo skersai šlaito technologiją, šlaituose negalima auginti bulvių, runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių, o per žiemą būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją.
Taip pat iki 50 hektarų ūkiuose per žiemą ne mažesnis nei 50 proc. žemės plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos ražienos ar kitos augalų liekanos. O didesniuose ūkiuose siekiama, kad per žiemą būtų uždengtas ne mažesnis negu 60 proc. plotas. Dėl pastarojo rodiklio vyksta derybos su EK, kuri reikalauja, kad didesniuose ūkiuose būtų uždengtas visas plotas.
Ūkiuose turės būti vykdoma bent minimali augalų kaita.
Daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei išsaugoti. Čia ūkininkai galės pasirinkti vieną iš kelių alternatyvų: ne mažiau nei 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės gali skirti kraštovaizdžio elementams ir/arba pūdymui.
Kraštovaizdžio elementai turi atskirus koeficientus, kurie, priklausomai nuo kraštovaizdžio elemento vertingumo biologinės įvairovės kontekste, suteiks platesnes galimybes reikiamo ploto užskaitai.
Pareiškėjai taip pat gali ne mažiau negu 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės skirti tarpiniams augalams arba azotą fiksuojantiems augalams su sąlyga, kad 3 proc. iš šių 7 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai.
Dalyvaujant ekoschemoje ir įsipareigojus kraštovaizdžio elementams ir/arba pūdymui skirti ne mažiau 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės, šio GAAB dėl bioįvairovės įgyvendinimui galima skirti ne mažiau nei 3 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės.
Tvarkant aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, draudžiama arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Bet tokias pievas galima atnaujinti – suarti ir atsėti, jeigu tai leidžiama gamtotvarkos plane ir tik gavus kompetentingos gamtos apsaugos institucijos sutikimą.
Už pastangas ūkininkauti tvariau – papildomos išmokos
Už pastangas ūkininkauti tvariau nei numatyta, ūkininkai galės gauti papildomas išmokas dalyvaudami ekoschemose. Lietuvoje pasiūlyta nemažai ekoschemų, kad kiekvienas ūkininkas galėtų pasirinkti sau tinkamas pagal savo situaciją ir ūkininkavimo kryptį. Dalyvavimas ekoschemose ūkininkams nėra privalomas. Bet už jas mokamos papildomos išmokos turėtų paskatinti ūkininkus dalyvauti ekoschemose ir taip prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo.
Pagrindinė yra kompleksinė ekoschema veiklai ariamoje žemėje. Ūkininkai, dalyvaujantys kompleksinėje ekoschemoje, turės pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai vieną iš jų – negamybinę veiklą (jai skiriant ne mažiau kaip 5 proc. deklaruoto ploto), o ekologiniai ūkiai – ne daugiau 2 gamybinių veiklų. Negamybinės veiklos – kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos, taip pat ariamųjų durpžemių keitimas pievomis ir eroduotos žemės keitimas pievomis. Įskaitomas ir žaliasis pūdymas.
Taip ūkininkai galės rinktis taikyti ne mažiau kaip 4 augalų kaitą ketverius metus, auginti tarpinius pasėlius, naudoti sertifikuotą sėklą, taikyti neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijas.
Ekoschemos skirtos ir kitoms veikloms. Sodininkai, daržininkai galės gauti papildomas išmokas už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu, naudojant mažiau glifosato, įrengiant biologinę įvairovę palaikančius elementus, feromonų gaudykles vabzdžių kenkėjams, tarpueilius apsėjant žoliniais augalais (102 eur/ha).
Taip pat galima dalyvauti tausojančioje vaisių ir daržovių programoje (NKP) – auginti vaisius ir daržoves laikantis nacionalinių maisto kokybės sistemos reikalavimų (337 eur/ ha).
Dar viena ekoschema, už kurią skiriamos išmokos – ariamos žemės, ar tai būtų durpžemiai (225 eur/ ha), ar eroduota žemė (187 eur/ ha), keitimas pievomis. Atkurtų pievų nebus galima arti.
Išmokos pagal ekoschemas bus mokamos ir už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius (192 eur/ ha), prižiūrint pievas mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse, tvarkant Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveines (297 – 330 eur/ ha), tvarkant šlapynes (242 eur/ ha).
Ūkininkai galės dalyvauti ir ekoschemoje gyvūnų gerovei užtikrinti. Parama skiriama už mažiau teršiančių galvijų veisimą (154 eur/ SG (standartinį gyvulį), už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę/ganyklas (22 eur / SG, o įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku – 48 eur/SG).
Ūkininkai, kurie naudos tvarias mėšlo tvarkymo technologijas, taip pat galės gauti 50 eurų už kiekvieną standartinį gyvulį.
Viena iš ekoschemų skirta ir ūkininkams, pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo. Tokiu atveju išmoka sieks 206 Eur/ha – už daugiametes žoles; 652 Eur/ha – už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus; 280 Eur/ha – už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai.
Siekiama, kad ekologiniai plotai Lietuvoje per penkerius metus padidėtų nuo dabar esamų 8 proc. iki 13 proc. Dėl to remiamas ne tik perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, bet ir investicijos. Vidutinis metinis kaimo plėtros finansinis vokas ekologiškai ūkininkaujantiems didėja dvigubai. Mažėja pačių išmokų skaičius (vietoj 8 išmokų lieka 3 – javams; sodams, uogynams, daržams ir vaistažolėms; daugiametėms žolėms), o pačios išmokos ženkliai auga.
Lietuva EK strateginį planą pateikė praėjusių metų pabaigoje. Pavasarį sulaukusi EK pastabų planui Žemės ūkio ministerija jas aptarė su socialiniais partneriais ir šiuo metu siūlomas korekcijas yra pateikusi EK įvertinti ir suderinti, tad kai kurios nuostatos dar gali keistis.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, tikisi greitos EK reakcijos ir strateginio plano patvirtinimo.
Pristatymo medžiaga yra čia.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginis planas yra čia.
