Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija siūlo vienam kenksmingiausių sveikatai teršalui – kietosioms dalelėms KD2,5 – nustatyti griežtesnes ribines vertes, atitinkančias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Jos būtų taikomos miestuose ir miesteliuose planuojamai ūkinei veiklai, atliekant jos poveikio aplinkai (orui) vertinimą.
Naujas KD2,5 ribines vertes planuojamai ūkinei veiklai siūloma nustatyti keičiamose Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose. Siūloma griežtesnė nei dabar galioja ES reikalavimus atitinkanti kalendorinių metų ribinė vertė ir papildoma PSO rekomenduojama trumpesnio laikotarpio – 1 paros ribinė vertė. PSO rekomenduotus ribinių verčių dydžius siūloma taikyti nuo 2025 m., o nuo 2023 m. siūlomos taikyti įsakyme nustatytu procentiniu dydžiu (50 ir 60 proc.) didesnės ribinės vertės
PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra aplinkos oro taršą paskelbė kancerogenine žmogui – sukeliančia vėžį. Kietosios dalelės priskirtos prie kancerogeninių veiksnių. Yra pakankamai įrodymų, kad oro tarša sukelia plaučių vėžį, nustatytas tiesioginis ryšys tarp oro užterštumo ir padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos.
Remdamasi mokslu ir tyrimais grįstais įrodymais, PSO ragina reikšmingai mažinti KD2,5 koncentraciją aplinkos ore. Skelbiama, kad sumažinus KD2,5 koncentraciją aplinkos ore 10 (dešimčia) µg/m3, bendras mirtingumas gali sumažėti apie 6 proc.; mirtingumo rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 12 proc., nuo plaučių vėžio – 14 proc.
2017 m. aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje priimta Ostravos deklaracija dėl aplinkos ir sveikatos ragina gerinti aplinkos oro kokybę ir laikytis PSO gairėse rekomenduojamų aplinkos oro kokybės dydžių. 2021 m. PSO išleistose gairėse, palyginus su 2005 m. gairėmis, KD2,5 kalendorinių metų ribinė aplinkos oro užterštumo vertė rekomenduojama 2 kartus mažesnė ir net 4 kartus mažesnė už šiuo metu taikomą ES .
Vyriausybė savo programoje užsibrėžė iki 2030 m. miestuose ir miesteliuose perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą ir įpareigojo nustatyti griežtesnes ribines aplinkos oro užterštumo vertes pagal PSO rekomenduojamus oro užterštumo lygius ir (arba) kitas griežtesnes oro kokybės normas.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje dėl oro taršos KD2,5, priešlaikinių mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų 2019 m. buvo: Kauno apskrity – 101, Vilniaus – 96, Panevėžio, Marijampolės – 89, Alytaus, Šiaulių – 85, Klaipėdos – 83, Tauragės – 81, Telšių – 77, Utenos – 72.
Lietuvoje veikiančiose oro kokybės tyrimų stotyse 2021 m. išmatuota didžiausia KD2,5 vidutinė metinė koncentracija buvo Vilniuje, Žirmūnuose ir Kaune, Petrašiūnuose. Iš 15 miestų, kuriuose 2019 m. atlikti indikatoriniai matavimai, ji buvo didžiausia Telšiuose, Biržuose, Marijampolėje. Aktualu, kad ši koncentracija kai kuriuose miestuose net tik viršija PSO rekomenduojamus lygius, bet ir yra arti ar net viršija pagal ES reikalavimus nustatytą normą. Net kaimo vietovėse ši koncentracija yra tarp 6 ir beveik 9 µg/m3 (didžiausia – Vilniaus regione), labai arti PSO 2005 m. rekomenduoto lygio (10 µg/m3).
Su aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymo, kuriuo keičiamos Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos, projektu galite susipažinti čia
Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki liepos 26 d., Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
