Lietuva ne tik tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ dėl Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, bet ir toliau imasi lyderystės ieškant teisinių galimybių užtikrinti teisingumą dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą. Teisingumo ministerijos kartu su Teisės ir demokratijos centru surengtos pirmosios tarptautinės konferencijos dėl baudžiamosios atsakomybės už agresijos nusikaltimą metu buvo priimtas Vilniaus komunikatas, raginantis tęsti tarptautines diskusijas dėl būtinybės užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos vadovybės baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir galimybės tuo tikslu steigti Specialų tarptautinį tribunolą.
Po konferencijos „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“ metu vykusių diskusijų patvirtintame Vilniaus komunikate, raginama tęsti diskusijas dėl galimybės įsteigti ad hoc Specialųjį tribunolą ir taip dar plačiau atverti kovos už teisingumą galimybes. Paramą Specialaus tarptautinio baudžiamojo tribunolo agresijai prieš Ukrainą steigimui gegužės 19 d. išreiškė ir Europos Parlamentas.
„Šiandieninė situacija reikalauja visos tarptautinės bendruomenės vienybės. Rusijos agresijos aktas prieš Ukrainą perrašė mūsų kartos istoriją, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. – Tarptautinis baudžiamasis teisingumas nuo Niurnbergo tribunolo laikų jau yra realybė už nusikaltimus pasaulio taikai, todėl ir agresijos prieš Ukrainą kontekste teisingumas turi triumfuoti prieš nebaudžiamumą“.
Teisės ir demokratijos centro vadovo Dainiaus Žalimo teigimu, Europos Parlamentui išreiškus paramą Specialaus tarptautinio baudžiamojo tribunolo agresijai prieš Ukrainą steigimui, tarptautinėje konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“ išsakytos idėjos įgyja vis didesnę prasmę.
Europos Parlamento nariai ragina steigti Specialųjį tarptautinį tribunolą, kuris tirtų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, nepatenkančius į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikciją, o ES institucijos turėtų suteikti šio tribunolo steigimui būtinus žmogiškuosius, administracinius ir logistinius išteklius, taip pat siekti politinės paramos bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Generaline Asamblėja.
Be to, Europos Parlamentas priimtoje rezoliucijoje paragino Specialiojo tarptautinio tribunolo steigimo veiksmų imtis nedelsiant, kadangi dėl tebesitęsiančių karo veiksmų kyla didelis pavojus, jog bus sunaikinti su tarptautiniais nusikaltimais susiję įrodymai.
Konferencijos metu patvirtintame Vilniaus komunikate taip pat akcentuota tarptautinės bendruomenės paramos ir pagalbos būtinybė.
Daugiau nei 100 konferencijoje dalyvavusių vyriausybių atstovų, akademikų, teisininkų, tarpvyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės atstovų iš Ukrainos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos ir kitų Europos šalių pritarė Vilniaus komunikate įtvirtintai nuostatai – užtikrinti baudžiamąją atsakomybę už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, kad ateities kartų atmintyje išliktų kovos už teisingumą siekis.
Taip pat konferencijos dalyviai išreiškė paramą visoms tarptautinėms ir nacionalinėms teisinėms iniciatyvoms, kurių buvo imtasi siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei pritarė būtinybei ieškoti veiksmingo teisinio mechanizmo, įgalinančio užtikrinti už agresiją prieš Ukrainą atsakingų asmenų individualią baudžiamąją atsakomybę.
Komunikatas taip pat reiškia pritarimą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pateiktam pasiūlymui (Rezoliucija 2436 (2022) ir Rekomendacija Nr. 2231 (2022) skubiai įsteigti ad hoc Specialųjį tribunolą, skirtą tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijos politinę ir karinę vadovybę už agresijos nusikaltimą.
„Vienintelis kelias stabdyti karą Ukrainoje – nesustoti ir nepavargti šalims vieningai ieškant būdų nubausti kaltuosius už tarptautinius nusikaltimus, įskaitant agresijos nusikaltimą. Tai – žiauriausias išpuolis nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Putino, Lukašenkos ir kitų karinei bei politinei vadovybei priklausančių asmenų įvykdytas agresijos nusikaltimas negali likti nenubaustas, todėl būtina įvertinti visas galimybes teisti už agresijos nusikaltimą, įskaitant ir ad hoc Specialiojo tribunolo steigimą”, – akcentuoja E. Dobrovolska.
Komunikatas ragina valstybes tęsti diskusijas dėl galimybės įsteigti ad hoc Specialųjį tribunolą ir stiprinti politinį šios iniciatyvos palaikymą bei sukurti tarptautinį teisininkų ir akademikų bendruomenės tinklą, kuris plėtotų ad hoc Specialiojo tribunolo įsteigimo idėją ir jos sklaidą.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat buvo sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė, kurios narės – Ukraina, Lenkija, Lietuva, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojust), padedantis koordinuoti tyrimą.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska dar kovo 15 d. oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisijos teisingumo komisarą Didier Reynders ir ES valstybių narių teisingumo ministrus, ragindama ES lygiu svarstyti ad hoc Specialiojo tribunolo steigimą Rusijos ir Baltarusijos diktatorių bei kitų agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti, kuris būtų efektyvus mechanizmas įveikiant teisines kliūtis, susijusias su būtina JT Saugumo tarybos rezoliucija dėl proceso Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme pradėjimo ir nacionaliniais ikiteisminiais tyrimais, remiantis universaliąja jurisdikcija.
Su Vilniaus komunikato tekstu lietuvių kalba galima susipažinti čia, tekstą anglų kalba galima rasti čia.
