EBPO Ekspertai įvertino Teigiamą Priemonių Poveikį Nedirbantiems Gyventojams

Darbo rinka ir užimtumas

Papildomų aktyvių darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas padėjo didinti gyventojų užimtumą Lietuvoje, o darbo rinka liko atspari COVID-19 pandemijos iššūkiams, tačiau parama profesiniam mokymui ir subsidijos darbo užmokesčiui turėtų didėti. Šios išvados skelbiamos naujausioje Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje. 

Per 2021 m. užimtumo lygis Lietuvoje beveik grįžo į priešpandeminį lygį (72,4 proc. 15–64 m. amžiaus grupėje) ir buvo 4,6 proc. punkto didesnis už EBPO vidurkį. Nepaisant teigiamų požymių, šalyje vyrauja netolygūs skirtumai tarp įvairių žmonių grupių. Ypač didelis atotrūkis tarp aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių, taip pat regionuose stebimi ryškūs užimtumo skirtumai.

EBPO kartu su Užimtumo tarnybos specialistais atlikto tyrimo Dėl profesinio mokymo ir įdarbinimo subsidijų bedarbiams poveikio vertinimo Lietuvoje (angl. Impact Evaluation of Vocational Training and Employment Subsidies for the Unemployed in Lithuania) rezultatai parodė, kad papildomos aktyvių darbo rinkos politikos priemonės daro teigiamą įtaką didinant užimtumą. Įvairios programos ir priemonės darbo ieškantiems žmonėms padeda geriau įsitvirtinti darbo rinkoje, o didžiausias efektyvumas pastebimas po kelerių metų. Trumpalaikėje perspektyvoje taip pat pasiekiamas teigiamas rezultatas, nes pašalina kliūtis dalyvių karjerai ir darbo užmokesčiui. 

„Labai vertiname dalyvavimą šiame unikaliame projekte, kadangi pirmą kartą buvo atliktas kontrafaktinis aktyvių darbo rinkos politikos  priemonių poveikio vertinimas, kuriame naudoti tokio ilgo laikotarpio duomenys (2014–2020 m.) ne tik iš Užimtumo tarnybos, bet ir kitų institucijų registrų bei Nacionalinės žmogiškųjų išteklių sistemos duomenys. Tikimės, kad šio projekto rezultatai ir įgyta patirtis leis užtikrinti visapusiškesnį ne tik bedarbių, dalyvavusių ADRP priemonėse, bet ir kitų asmenų įsidarbinimo, darbo tvarumo įvertinimą.  Atsižvelgdami į pateiktas rekomendacijas, tikslingai ir nuosekliai siekiame pokyčių, keičiant Užimtumo įstatymą bei vykdant užimtumo ir kitas reformas“, – teigė viceministras Vytautas Šilinskas .

EBPO ekspertų nuomone, siekiant žmonėms padėti atrasti geresnes darbo vietas, Lietuva turėtų didinti savo išlaidas aktyviai darbo rinkos politikai. Lietuva 2019 m. šioms priemonėms išleido 0,21 proc. BVP (vidurkis EBPO šalyse – 0,45 proc.), o dalyvavo tik 1 proc. darbo jėgos, kai organizacijos narių vidurkis – 5 proc. 

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žmonėms, kuriems labiausiai reikia paramos įsidarbinant, pavyzdžiui, 50 metų ir vyresniems, žemos kvalifikacijos asmenims ir ilgalaikiams bedarbiams. Jei bus išplėstos šių pažeidžiamų grupių galimybės gauti paramą, socialinė grąža bus didžiausia.

EBPO ekspertų pateiktos įžvalgos padės plačiau vertinti Užimtumo tarnybos teikiamų paslaugų ir priemonių poveikį klientų integracijai į darbo rinką.