1. Ekonominė prievarta prieš vergus nuolatiniam darbui. Šiuolaikinis vergas priverstas be pertraukos dirbti iki mirties, nes vergo per 1 mėnesį uždirbtų lėšų pakanka susimokėti 1 mėnesį už būstą, maistą ir transportą.
Kadangi pinigų šiuolaikiniam vergui užtenka visada tik 1 mėnesiui, šiuolaikinis vergas priverstas dirbti visą gyvenimą iki pat mirties. Pensija taip pat yra didžiulė fikcija, nes vergas-pensininkas atiduoda visą savo pensiją, susimokėdamas už būstą ir maistą, o atliekamų pinigų jis neturi.
2. Antrasis slaptos prievartos prieš vergą mechanizmas – dirbtinės tariamai reikalingų prekių paklausos sukūrimas, jų įsiūlymas vergui televizijos reklamos, marketingo, prekių išdėstymo tam tikrose parduotuvės vietose, priemonėmis.
Šiuolaikinis vergas įtrauktas į amžinas lenktynes siekiant įsigyti „naujovę“ ir dėl to priverstas nuolat dirbti.
3. Trečiasis slaptos ekonominės prievartos prieš vergą mechanizmas – kreditavimo sistema, kurios „dėka“ šiuolaikiniai vergai vis labiau ir labiau įklimpsta į kreditinę vergovę per palūkanų mechanizmą.
Kasdien šiuolaikinio vergo skola vis didėja ir didėja, nes jis, norėdamas padengti vieną įsiskolinimą, skolinasi kitur, negražinęs pirmos paskolos ir sudarydamas skolų piramidę. Skola, nuolat kabanti virš šiuolaikinio vergo galvos, skatina ji dirbti net už mažiausią algą.
4. Ketvirtas būdas priversti šiuolaikinius žmones dirbti slaptam vergvaldžiui – mitas apie valstybę.
Šiuolaikinis vergas mano, kad dirba valstybei, bet iš tikrųjų jis dirba pseudo-valstybei, nes visi vergo pinigai patenka į vergvaldžių kišenes, o valstybės samprata vartojama tik vergo smegenims apsukti, kad jis neuždavinėtų nereikalingų klausimų, antai: kodėl vergai visą gyvenimą dirba, bet vis tiek lieka skurdžiai?
Ir kodėl vergams netenka pelno dalis? Ir kam konkrečiai atitenka vergų pinigai, sumokėti mokesčių pavidalu?
5. Penktas slaptos prievartos prieš vergus mechanizmas – infliacija arba periodiškai organizuojami dirbtiniai defoltai, neleidžiantys piliečiams ekonomiškai vystytis, ir bankrutavę, jie verčiami pradėti savo darbą iš naujo.
Kainų augimas, nedidinant algų, užtikrina slaptą ir nepastebimą vergų apiplėšimą. Tokiu būdu, šiuolaikinis vergas skursta vis labiau.
6. Šeštasis slaptas mechanizmas priversti vergą dirbti nemokamai – atimti iš vergo galimybę išsikelti ar įsigyti būstą kitame mieste ar kitoje valstybėje. Šis mechanizmas priverčia šiuolaikinius vergus dirbti toje pačioje, miestą formuojančioje įmonėje ir „kentėti“ vergovės sąlygas, nes kitokių sąlygų vergas tiesiog neturi ir pabėgti jis neturi nei kur nei už ką.
7. Septintas mechanizmas priversti vergą nemokamai dirbti – informacijos apie realią vergo darbo vertę, vergo sukurtos prekės vertę, slėpimas. Ir apie vergo uždarbio dalį, kurią pasiima vergvaldys per buhalterinės apskaitos mechanizmą, pasinaudodamas vergų nežinojimu ir kontrolės antkainiui, kurį vergvaldys pasiima sau, neturėjimu.
8. Tam, kad šiuolaikiniai vergai nereikalautų savo pelno dalies, savo tėvų, protėvių ir t. t. uždirbtos pelno dalies, nutylima tai, kad vergvaldžiai grobia resursus, sukurtus daugybės vergų kartų per visą tūkstantmetę istoriją.