Susisiekimo Ministerija: žali Mirksintys šviesoforų Signalai Nėra Naikinami, Savivaldybės Ir Kelių Savininkai Patys Spręs, Kur Juos Naudoti

Nuo birželio 1 d. šalies savivaldybės ir kiti kelių savininkai savo nuožiūra galės priimti sprendimus dėl žalio mirksinčio šviesoforo signalo naudojimo. Tai numatyta Susisiekimo ministerijos patobulintose Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse, kuriose išsamiau aprašytas žalio mirksinčio šviesoforo signalo naudojimas, taip pat patikslintos nuostatos šviesoforų matomumui gerinti.

Šios šviesoforų įrengimo taisyklės buvo derinamos su įvairiomis institucijomis ir savivaldybėmis – Transporto kompetencijų agentūra, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, taip pat su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėmis. Po derinimo taisyklių nuostatos dėl žalio mirksinčio šviesoforo signalo liko tik orientacinės, jos padės kelio valdytojams optimaliai valdyti jutiklinius šviesoforus ir mažinti eismo dalyvių laukimo trukmę.

„Galimybė kitaip reguliuoti šviesoforus be žalio mirksinčio šviesoforo signalo galima tose sankryžose, kuriose naudojamas jutiklinis šviesoforų valdymas – tai leidžia žymiai greičiau reaguoti į transporto srautų pasikeitimus sankryžose ir taupyti eismo dalyvių laiką, mažinti gaištį. Tokia praktika taikoma daugelyje Europos valstybių. Lietuvoje ši nuostata yra tik kaip galimybė, svarbu akcentuoti, kad mirksintis šviesoforų signalas nėra naikinamas, o kur ir kiek naudoti šią nuostatą – spręs pačios savivaldybės ar kiti kelio savininkai“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Jau ir dabar miestų gatvių sankryžose yra tokių šviesoforų. Vienintelis žalio mirksinčio šviesoforo signalo privalumas yra tai, kad geltono signalo įjungimas nebūna netikėtas eismo dalyviams.

Jei savivaldybės ar kelio savininkai nuspręs atsisakyti mirksinčių šviesoforų, eismo saugumą užtikrins draudžiamųjų šviesoforo signalų saugos laikas, t. y. eismo dalyviai saugiai atlaisvins sankryžą ir tik po to į sankryžą įvažiuos iš kitų krypčių atvažiuojantys eismo dalyviai.

Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse taip pat daugiau dėmesio skiriama šviesoforų matomumui gerinti. Rekomenduojama dar labiau atitraukti „Stop“ linijos žymėjimą prieš šviesoforus – šios linijos turės būti ženklinamos priklausomai nuo eismo organizavimo, orientuojantis į 3,5–10 m atstumą nuo pagrindinio šviesoforo. Kelio valdytojai turės užtikrinti, kad prieš „Stop“ liniją sustoję vairuotojai gerai matytų dešinėje ir (arba) kairėje kelio pusėje esančius pagrindinius šviesoforus bei papildomus šviesoforus virš važiuojamosios dalies.

Be to, šviesoforus rekomenduojama įrengti taip, kad apatinė jų sekcijos dalis būtų ne aukščiau kaip 6 m virš važiuojamosios dalies. Taip siekiama užtikrinti, kad šviesoforų signalai būtų matomi visų rūšių transporto priemonių vairuotojams iš bet kurios eismo juostos.

Minėtais Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių pakeitimais siekiama gerinti eismo saugumą ir suderinti šių taisyklių nuostatas su birželio 1 d. įsigaliosiančiais Kelių eismo taisyklių pakeitimais.

Nuo birželio 1 d. šalies savivaldybės ir kiti kelių savininkai savo nuožiūra galės priimti sprendimus dėl žalio mirksinčio šviesoforo signalo naudojimo. Tai numatyta Susisiekimo ministerijos patobulintose Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse, kuriose išsamiau aprašytas žalio mirksinčio šviesoforo signalo naudojimas, taip pat patikslintos nuostatos šviesoforų matomumui gerinti.

Šios šviesoforų įrengimo taisyklės buvo derinamos su įvairiomis institucijomis ir savivaldybėmis – Transporto kompetencijų agentūra, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, taip pat su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėmis. Po derinimo taisyklių nuostatos dėl žalio mirksinčio šviesoforo signalo liko tik orientacinės, jos padės kelio valdytojams optimaliai valdyti jutiklinius šviesoforus ir mažinti eismo dalyvių laukimo trukmę.

„Galimybė kitaip reguliuoti šviesoforus be žalio mirksinčio šviesoforo signalo galima tose sankryžose, kuriose naudojamas jutiklinis šviesoforų valdymas – tai leidžia žymiai greičiau reaguoti į transporto srautų pasikeitimus sankryžose ir taupyti eismo dalyvių laiką, mažinti gaištį. Tokia praktika taikoma daugelyje Europos valstybių. Lietuvoje ši nuostata yra tik kaip galimybė, svarbu akcentuoti, kad mirksintis šviesoforų signalas nėra naikinamas, o kur ir kiek naudoti šią nuostatą – spręs pačios savivaldybės ar kiti kelio savininkai“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Jau ir dabar miestų gatvių sankryžose yra tokių šviesoforų. Vienintelis žalio mirksinčio šviesoforo signalo privalumas yra tai, kad geltono signalo įjungimas nebūna netikėtas eismo dalyviams.

Jei savivaldybės ar kelio savininkai nuspręs atsisakyti mirksinčių šviesoforų, eismo saugumą užtikrins draudžiamųjų šviesoforo signalų saugos laikas, t. y. eismo dalyviai saugiai atlaisvins sankryžą ir tik po to į sankryžą įvažiuos iš kitų krypčių atvažiuojantys eismo dalyviai.

Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse taip pat daugiau dėmesio skiriama šviesoforų matomumui gerinti. Rekomenduojama dar labiau atitraukti „Stop“ linijos žymėjimą prieš šviesoforus – šios linijos turės būti ženklinamos priklausomai nuo eismo organizavimo, orientuojantis į 3,5–10 m atstumą nuo pagrindinio šviesoforo. Kelio valdytojai turės užtikrinti, kad prieš „Stop“ liniją sustoję vairuotojai gerai matytų dešinėje ir (arba) kairėje kelio pusėje esančius pagrindinius šviesoforus bei papildomus šviesoforus virš važiuojamosios dalies.

Be to, šviesoforus rekomenduojama įrengti taip, kad apatinė jų sekcijos dalis būtų ne aukščiau kaip 6 m virš važiuojamosios dalies. Taip siekiama užtikrinti, kad šviesoforų signalai būtų matomi visų rūšių transporto priemonių vairuotojams iš bet kurios eismo juostos.

Minėtais Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių pakeitimais siekiama gerinti eismo saugumą ir suderinti šių taisyklių nuostatas su birželio 1 d. įsigaliosiančiais Kelių eismo taisyklių pakeitimais.