Pinigų plovimo prevencijos reitinge Lietuva yra įtraukta tarp geriausiai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką valdančių šalių. Nauji metai šiame sektoriuje pažėrė daug neapibrėžtumo, tad turime išlikti budrūs, AML Centro metinėje konferencijoje „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė: ateities perspektyvos” kalbėjo finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.
AML centro svarba
Pasak viceministrės, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (AML) įsteigimas užpildė finansų rinkos reguliavimo, priežiūros institucijų ir finansų sektoriaus, taip pat teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo spragą.
„Viešojo ir privataus sektorių partnerystė užtikrino didesnį tarpusavio pasitikėjimą ir glaudesnį institucijų ir rinkos dalyvių bendradarbiavimą, siekiant bendrų tikslų. Kompetencijų sutelkimas ir stiprinimas pinigų plovimo prevencijos tikslais padėjo kurti ir išlaikyti Lietuvos atsparumą pinigų plovimo grėsmėms. Svarbu nesustoti ir toliau daryti mūsų rizikos valdymo sistemą veiksmingesnę, novatoriškesnę ir lankstesnę“, – apie šio centro svarbą kalbėjo finansų viceministrė V. Česnulevičiūtė.
Pastaruoju metu, anot viceministrės, finansinės ir ekonominės sankcijos yra taikomos vis plačiau ir dabar apima kaip niekad platų ir sudėtingą draudimų spektrą. Tinkamas sankcijų reikalavimų įgyvendinimas praktikoje kelia nemažai klausimų. Tai ypač svarbu, kai Vakarų valstybės įvedė precedento neturinčias sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
„Matome, jog dėl karo Ukrainoje neabejotinai dar kurį laiką gyvensime sankcijų aplinkoje. AML centras prisideda prie sankcijų įgyvendinimo proceso aiškumo ir efektyvumo. Vykdydamas tokią veiklą AML centras tampa aktyviu ir svarbiu šalies kovos su pinigų plovimu sistemos partneriu“, – pažymėjo viceministrė.
Kriptoturto sektoriaus rizikų valdymas
Viceministrė atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje šiuo metu pastebimas itin spartus kriptovaliutų veikla užsiimančių ir besisteigiančių naujų įmonių skaičiaus augimas. Spartus kriptoturto rinkos segmento augimas ir nuolat atsirandantys nauji produktai reikalauja papildomo atsakingų institucijų dėmesio, siekiant valdyti rizikas, susijusias su pinigų plovimu. Sumažinti dideles rizikas šiame sektoriuje padės nauji įstatymo pakeitimai, kuriuos parengė Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, FNTT bei AML centru ir šią savaitę pateiks Vyriausybei.
Anot V. Česnulevičiūtės, atėjo metas šioje srityje didinti skaidrumą ir griežčiau reglamentuoti paslaugų teikėjų veiklos sąlygas.
„Turime nieko nelaukiant priimti sprendimus dėl nacionalinio reguliacinio režimo stiprinimo, didinant šio rinkos segmento skaidrumą. Tai yra pirmas ir svarbus žingsnis, kol bus priimtas ES reglamentas“, – pridūrė viceministrė.
AMLA centro ambicijos
Europos Komisija (EK) pernai pateikė siūlymą dėl europinio lygmens AML sistemos stiprinimo bei naujų taisyklių, skirtų kovos su pinigų plovimu ir kibernetiniu saugumu rizikų valdymu paketą, kuris, anot viceministrės, užtikrins vienodą AML/CFT įgyvendinimą. Be to šis paketas padės pagrindus veiksmingai veikiančiam ES lygmens priežiūros mechanizmui.
V. Česnulevičiūtė pasidžiaugė, jog Lietuva turi ambiciją tapti pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru Europoje bei pridūrė, jog mūsų šalis galėtų būti tinkama lokacija naujai kuriamai ES lygmens AML/CFT institucijai.
„Esu įsitikinusi, kad Lietuva ir Vilnius turi daug ką pasiūlyti: nuo kompetentingų specialistų iki reguliavimo praktikos, kurią sukaupė tiek novatoriški, tiek tradiciniai rinkos dalyviai. Ši patirtis yra naudinga ir kuriant būsimą ES lygmens instituciją, kuriai keliami ambicingi tikslai. Vieningų ES lygmens AML/CFT taisyklių sukūrimas ir įgyvendinimas yra svarbus ir sveikintinas žingsnis, leisiantis užtikrinti bendrą rizikos valdymo standartų įgyvendinimą“, – pažymėjo viceministrė.
