Žengtas dar vienas svarbus žingsnis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui užtikrinti – Vyriausybė pritarė siūlomam pacientų pavėžėjimo, kai nereikalinga skubioji medicininė pagalba, paslaugos modeliui. Toliau šis klausimas keliauja į Seimą, įtraukiant jį į šiuo metu svarstomų sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos teisės aktų paketą.
Jei Seimas pritars siūlymui, nuo 2024 metų vidurio pacientai, kurie dėl tam tikrų aplinkybių negali nuvykti į gydymo įstaigą ar grįžti iš jos, galės pasinaudoti bendrai valstybės ir savivaldybių finansuojama pavėžėjimo paslauga. Ši naujovė užtikrins geresnį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Kol pavėžėjimo paslauga startuos visu pajėgumu, numatoma įgyvendinti mažesnės apimties bandomąjį projektą keliuose regionuose, siekiant įsitikinti pavėžėjimo sistemos efektyvumu, nustatyti ir pašalinti galimus nesklandumus pakeičiant juos racionalesniais sprendimais.
Pacientų pavėžėjimas iki gydymo įstaigos ir atgal padės įgyvendinti vieną iš svarbiausių sveikatos sistemos reformos pokyčių – gyventojai savo sveikatos problemas spręs greičiau ir patogiau. Mat rajonų savivaldybėse ambulatorinių ir dienos sveikatos priežiūros paslaugų apimtis planuojama padidinti iki 40 proc. Tai reiškia, kad mažų savivaldybių gyventojai savo ar gretimose savivaldybėse galėtų išspręsti net apie 80 proc. visų sveikatos problemų.
Sklandiems pavėžėjimo procesams užtikrinti kuriamas mišrus valstybės ir savivaldybių pavėžėjimo modelis. Savivaldybės būtų atsakingos už pacientų pavėžėjimą dėl savivaldybių lygiu teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, o valstybė – dėl regiono ir šalies lygiu teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
Pavėžėjimo paslauga bus skirta gyventojams, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių-ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu ir nuvykti į gydymo įstaigą ir grįžti. Pavyzdžiui, paslauga galės naudotis žmonės, turintys judėjimo problemų, psichikos, regos, kalbos ar kt. sveikatos sutrikimų, patiriantys gydymo šalutinį poveikį, taip pat tie, kuriems reguliariai atliekamos dializės, vėžio gydymas ir pan. Ši paslauga pasitarnautų ir tėvams, į gydymo įstaigą vežantiems vaiką, socialiai remtiniems asmenims ar tiems, kurie iš gydymo įstaigos naktį negali grįžti namo, nes nevažiuoja visuomeninis transportas.
Numatyta, kad kone pusė (45–50 proc.) pavėžėjimo atvejų sudarys pacientų transportavimas planinėms ambulatorinėms ir dienos paslaugoms. Pavėžėjimas hemodializės paslaugoms apims trečdalį (30–35 proc.) atvejų. Likusi dalis paslaugų bus teikiama, pervežant pacientus iš vienos įstaigos į kitą tolesniam gydymui bei jų parvežimui namo.
Pacientai šia pavėžėjimo paslauga galės naudotis, gaudami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas ir turėdami gydytojo siuntimą, pažymą apie gydymą ar vizito į gydymo įstaigą patvirtinimą.
Pavėžėjimo sistema didele dalimi integruos jau turimus išteklius – valstybiniam paslaugų užsakymui ir koordinavimui numatyta skirti trumpąjį numerį 1808, pacientai pas gydytojus registruosis per jau veikiančią išankstinę pacientų registracijos elektroninę sistemą, siuntimams bus panaudota e. sveikatos sistema ir pan. Planuojama pritraukti ir šiuo metu savivaldybėse dirbančius specialistus, teikiančius transporto paslaugas pagal Socialinių paslaugų katalogą, taip pat pervežimo paslaugas teikiančius sveikatos priežiūros įstaigų specialistus.
SAM Spaudos tarnyba
