2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Vis dėlto šioje srityje ir toliau reikalingi pokyčiai, žmonėms su negalia tinkamos gyvenimo sąlygos, nediskriminavimas. Siekiant užtikrinti žmonių su negalia individualius poreikius, pagalbos ir paslaugų prieinamumą, keliu klausimą, kokie pokyčiai jau yra įgyvendinti, o kurie – vis dar laukia?
2021 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia, o 147 tūkst. iš jų buvo darbingo amžius. 2022 m. tik kas trečias darbingo amžiaus asmuo su negalia dirbo. Socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis žmonių su negalia socialinei atskirčiai mažinti, naudojosi tik apie trečdalis (34 proc.) asmenų, nors bendras žmonių su negalia gyvenimo kokybės indeksas siekė vos 52 proc.
Lietuvos negalios organizacijų forumo drauge su Vilniaus universiteto mokslininkais atlikta artimuosius su negalia prižiūrinčių šeimų apklausa parodė, kad kasdien šeimos nariai skiria vidutiniškai 13 darbo valandų artimųjų su negalia priežiūrai: maitina, lankosi pas medikus ir teikią kitą gyvybiškai svarbią pagalbą.
Siekiant spręsti įsisenėjusias problemas, būtina imtis veiksmų ir keisti galiojančią sistemą.
Žmonės su negalia ir atvira darbo rinka
Didinti įdarbinimo su pagalba paslaugų prieinamumą, darbdaviams mokėti subsidijas darbo vietos pritaikymui, nustatyti galimybę padengti darbo asistento išlaidas, mokėti subsidijas darbo sąlygų pritaikymui pagal asmens su negalia poreikius, atsisakyti socialinių įmonių statuso, siekiant pereiti prie atviros darbo rinkos – tai tik dalis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų siūlymų, kuriems pritarė Vyriausybė.
Tikimasi, kad šios teisės aktų naujovės padės taiklesnę paramą skirti žmonių su negalia įtraukčiai į atvirą darbo rinką, o darbdaviai turės daugiau galimybių gauti paramą įdarbinant žmones su negalia ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią.
Savarankiškumą užtikrinančios paslaugos – platesnės galimybės išlikti aktyviems
Nuo 2021 m. žmonės su negalia gali pasinaudoti asmenine pagalba. Savivaldybių duomenimis, per 2021 m. asmenine pagalba pasinaudojo 568 asmenys su negalia ir dar 810 – per bandomąjį projektą. Per 2022 m. I ketvirtį šia paslauga pasinaudojo jau 800 žmonių su negalia. Asmeninę pagalbą pasiruošusios teikti visos 60 savivaldybių.
Asmeninę pagalbą gali gauti visi, kuriems toks poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į jų amžių, negalios sunkumą ar pobūdį, o teikiama asmeninė pagalba gali būti derinama su kitomis asmeniui teikiamomis paslaugomis. Ar jam reikia asmeninės pagalbos ir kokios, kad galėtų gyventi savo namuose, prasmingai dalyvauti visuomenės gyvenime – mokytis, dirbti, leisti laisvalaikį – sprendžia pats žmogus su negalia.
Teikiama asmenine pagalba tikimasi padėti ir žmogaus su negalia artimiesiems.
2021 m. taip pat patobulintas asmenų aprūpinimo regos, klausos ir komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis mechanizmas, įtrauktos naujos ir inovatyvios techninės pagalbos priemonės, papildomai įtraukta nauja – sensorikos techninės pagalbos priemonių grupė. Numatyta, kad visas šias priemones žmonės gali įsigyti savarankiškai, išsirinkti pagal savo individualius poreikius ir gauti įsigijimo išlaidų kompensacijas. Papildomai pradėjo veikti mobilios komandos, kurių tikslas – parinkti ir pritaikyti reikiamą techninės pagalbos priemonę asmens namuose, nuolat vykdyti techninės pagalbos priemonės naudojimo ir techninės būklės stebėseną.
Siekiant supaprastinti būsto pritaikymo žmonėms su negalia procesą ir sumažinti administracinę naštą tiek patiems asmenims, tiek savivaldybėms, patvirtinta nauja būsto pritaikymo negalią turintiems tvarka, numatyti nauji pritaikymo būdai, tikslinės grupės, aiškiai aprašyti galimi būsto pritaikymo darbai. Galiausiai, supaprastintos procedūros norint būstą prisitaikyti savarankiškai.
Socialinės paslaugos asmenims su negalia ir jų šeimoms
Socialinės paslaugos reikalingos tam, kad žmonės su negalia ir negalią turinčius vaikus auginančios ar suaugusius asmenis prižiūrinčios šeimos turėtų galimybę gauti jiems reikalingą, individualius poreikius atliepiančią, kokybišką pagalbą.
Šios paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose. Tai pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ar atkūrimas, psichosocialinė pagalba, dienos ir trumpalaikė socialinė globa, laikino atokvėpio paslaugos. O taip pat nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose – vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ar atkūrimas, psichosocialinė pagalba, dienos socialinė globa dienos centre, laikinas atokvėpis socialinių paslaugų įstaigoje. Taip pat teikiama integrali pagalba.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. socialines paslaugas asmens namuose gavo beveik 22 tūkst. gyventojų, apie penktadalis jų – darbingo amžiaus žmonės su negalia ir beveik 1000 vaikų su negalia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. savivaldybėse socialinės globos paslaugos organizuotos beveik 12 tūkst. žmonių su sunkia negalia: 3,2 tūkst. – namuose, 1,6 tūkst. – dienos centre, 7,1 tūkst. – ilgalaikės globos įstaigoje.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. teikiamos tik akredituotos socialinės priežiūros paslaugos. Tai užtikrina ne tik paslaugų kokybę, bet ir padidina jų prieinamumą.
Artimojo su negalia slauga ir priežiūra
Šeimos narių teikiama pagalba žmogui su negalia yra darbas, kuris turi būti reglamentuotas ir apmokamas. Šiuo metu, mama, tėtis ar paskirtas globėjas, rūpintojas, slaugantis ar nuolat prižiūrintis žmogų su negalia, yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Kitaip tariant, žmogaus su negalia artimajam, jeigu jo darbo užmokestis yra mažesnis negu 12 minimalių mėnesinių atlyginimų per metus, į stažą socialinio draudimo pensijai skirti yra įskaitomi vieneri kalendoriniai metai.
Tokiu būdu, valstybinio socialinio draudimo sistema sudaro galimybę asmens su negalia globėjui (rūpintojui) ir dirbti, ir globoti negalią turintį asmenį, bei užtikrina, kad nebus prarastas pensijų socialinio draudimo stažas dėl to, kad slaugo artimąjį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat yra pateikusi teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti teisines galimybes asmeniui, kuris rūpinasi namuose slaugomu ar prižiūrimu vaiku, šiam sulaukus 18 metų, ir toliau laikinai (iki 3 metų) juo rūpintis, t. y. gauti vaikui dėl negalios priklausančią pagalbą bei išmokas nesikreipiant į teismą dėl neveiksnumo nustatymo ir globėjo paskyrimo bei tinkamai pasirūpinti jo poreikių užtikrinimu. Asmenų su negalia aprūpintojai turės teisę būti draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu.
Galimybė pailsėti nuo artimojo slaugos ir priežiūros
Šeimos nariai, nuolat prižiūrintys žmogų su negalia, patiria emocinį ir fizinį pervargimą, prastėja jų gyvenimo kokybė, susiduria su daugialypėmis, sudėtingomis situacijomis derinant asmeninius ir darbo įsipareigojimus su artimojo priežiūra. Tai turi pasekmių tiek pačiam prižiūrinčiam asmeniui, tiek visai šeimai, tiek prižiūrimajam.
Laikino atokvėpio paslauga reikalinga tuomet, kai atsiranda poreikis pailsėti nuo nuolat namuose prižiūrimo žmogaus su negalia. Tai svarbu ir derinant asmeninius ir darbo įsipareigojimus su artimojo priežiūra. Siekiant užtikrinti didesnį šios paslaugos prieinamumą, planuojama plėsti socialinių paslaugų teikėjų ratą, į paslaugų teikimą įtraukiant fizinius asmenis, jų paslaugas apmokant iš valstybės biudžeto. Taip pat svarstomos galimybės negalią turinčiam asmeniui jo artimųjų laikino atokvėpio metu socialines paslaugas teikti nemokamai.
Laikino atokvėpio stebėsenos savivaldybėse 2021 m. duomenimis, laikino atokvėpio paslauga buvo teikiama tik daugiau nei pusėje šalies savivaldybių, t. y. 35 iš 60 savivaldybių, šią paslaugą gavo tik 139 asmenys. Dėl šios priežasties, būtina didinti šios paslaugos prieinamumą ir tokiu būdu suteikti asmenis su negalia prižiūrintiems artimiesiems galimybę pasirūpinti savo poreikiais.
Pagalba ir paslaugos žmonėms su negalia ateityje: kas toliau?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuolat ieško naujų būdų, kaip padėti negalią turintiems žmonėms ir jų artimiesiems. Artimiausiu metu mažės medicininių kriterijų įtaka vertinant žmogaus negalią. Vietoj to daugiau dėmesio bus teikiama jo gebėjimams, aplinkos kliuviniams įvertinti. Pokyčiais siekiama, kad fizinės, informacinės aplinkos, transporto, prekių ir paslaugų, taip pat kiti visuomenei prieinami objektai tiek miesto, tiek kaimo vietovėse būtų prieinami pagal universalaus dizaino principą. Taip pat siūlomais pakeitimais siekiama nustatyti aiškius negalios, pagalbos ir paslaugų poreikio nustatymo ir organizavimo pagrindus, iš naujo apibrėžti institucijų veiklos pagrindus.
Nuo šių metų liepos 1 d. kompleksinės paslaugos šeimai (psichosocialinės pagalbos, mokymų, šeimos įgūdžių ugdymo ir kt.) taps viena iš prevencinių socialinių paslaugų rūšių, kurias nemokamai galės gauti visi norintys. Paslaugos bus organizuojamos ir teikiamos per kiekvienoje savivaldybėje veikiančius bendruomeninius šeimos namus, jas koordinuojant „vieno langelio“ principu.
Planuojama teikti psichologinę pagalbą (iki 5 val.) integralios pagalbos gavėjų artimiesiems (neformaliems globėjams), taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikams su negalia (iki 6 m.).
Siekiant stiprinti pagalbą šeimoms, planuojama teikti praktinę pagalbą prižiūrint socialinę riziką patiriančiose šeimose augančius vaikus iki 1 m. ir negalią turinčius vaikus iki 3 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. socialinės reabilitacijos paslaugos žmonėms su negalia bendruomenėje bus priskirtos socialinės priežiūros paslaugoms. Tai užtikrins žmonių su negalia individualių poreikių tenkinimą ,,vieno langelio“ principu, t. y. asmuo dėl socialinių paslaugų turės kreiptis į savivaldybę.
Tobulės ir ilgalaikė priežiūra. Ši paslauga apjungs socialines ir slaugos paslaugas asmens namuose, dienos centruose ir stacionariose įstaigose. Numatoma, kad šias paslaugas teiks licencijuoti ilgalaikės priežiūros teikėjai – mobilios ilgalaikės priežiūros specialistų komandos, dienos centrai, stacionarios įstaigos.
