Susisiekimo ministerija įsipareigoja iki 2027 m. viešąjį transportą Lietuvoje pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Pertvarka paskatins ne tik kardinalų viešojo transporto parkų performavimą, bet ir stočių, stotelių, miesto gatvių ir šaligatvių infrastruktūros atnaujinimą. Šiandien renginyje Susisiekimo ministerijai ir kitoms įstaigoms pristatant veiksmus, kuriais judama reikšmingų Lietuvos transporto sektoriaus pokyčių link, buvo akcentuojamas Lietuvos savivaldybių indėlis.
Jau nuo šių metų lapkričio 1 d. viešojo transporto paslaugų teikėjai privalės įsigyti individualių poreikių turintiems žmonėms pritaikytus autobusus, troleibusus ir kitas transporto priemones, įskaitant ir keleivinius laivus. Tai numatyta vakar Seimo priimtose Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisose. Iki šiol šalyje nebuvo teisės aktais nustatytų reikalavimų viešojo transporto priemonėms, kad jos būtų ir kokiu būdu pritaikytos žmonėms su negalia.
„Šiandien turime paradoksą: iš Vilniaus oro uosto žmonėms, turintiems negalią, nuvykti į užsienį paprasčiau, negu iš, pavyzdžiui, Vilniaus rajono pasiekti patį oro uostą. Tai iliustruoja faktą, kad negalią turintys žmonės Lietuvoje vis dar diskriminuojami, o transporto sritis, deja, ne išimtis. Tinkamai pritaikyta aplinka – būtina sąlyga visaverčiam individualių poreikių turinčių asmenų dalyvavimui visuomenės gyvenime“, – šiandien atidarydamas renginį kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pokyčiai, ministro teigimu, vyksta koordinuotai. Jau įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimai, naująja A+ eismo juosta leidžiantys į švietimo įstaigas ir dienos užimtumo centrus, suderinus su savivaldybe, keliauti negalią turintiems asmenims. Pokyčius įgyvendina Susisiekimo ministerijai pavaldžios sektoriaus įmonės, 20 šalies savivaldybių įgyvendina darnaus judumo mieste planus, rengiamas transporto sektoriaus pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais planas, Susisiekimo ministerija rengia reikalavimus viešojo transporto priemonėms.
Lietuvoje tik 35 proc. viešojo transporto priemonių pritaikytos asmenims su individualiais poreikiais. Daugiausia jų didžiuosiuose miestuose, tačiau net 34 savivaldybės neturėjo nė vienos pritaikytos transporto priemonės. Tolimojo susisiekimo sektoriuje situacija dar blogesnė – Lietuvoje turime 700 autobusų, iš kurių vos keletas pritaikyti vežti žmones su individualiais poreikiais.
„Užtikrindami laisvą judėjimą visiems, kartu mažiname žmonių su individualiais poreikiais atskirtį, didiname jų galimybes gauti išsilavinimą ir būti įtrauktiems į visas gyvenimo veiklas. Tai šios Vyriausybės vienas prioritetų. Siekiame iki 2030 m. asmenų su negalia gyvenimo kokybės indeksą pakelti nuo dabartinio 48 proc. iki 60 proc. Praėjusių metų duomenimis, mūsų šalyje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia“, – renginyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusiais metais kursavo 33 proc. individualių poreikių turintiems asmenims pritaikytų troleibusų ir net 96 proc. autobusų.
„Iš tiesų turime savivaldybių, kurios sau senokai ieškojo sprendimų, kaip viešąjį transportą pritaikyti žmonėms su negalia. Tačiau pusė Lietuvos savivaldybių nebuvo motyvuotos tuo pasirūpinti. Imdamiesi lyderystės šioje srityje, siekiame, kad individualių poreikių turintys žmonės galėtų patogiai judėti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje“, – teigė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Individualių poreikių žmones vienijančių organizacijų atstovai teigia, kad vietinio viešojo transporto situacija pagerėjo, tačiau tarpmiestiniu transportu keliauti vis dar sunku.
„Mano lūkestis – kad 2027 m. kiekvienas neįgalus žmogus rinktųsi jam reikiamą maršrutą ir nelauktų stotelėje valandą, kol pagaliau atvyks vienas iš vos kelių pritaikytų autobusų. Be technologinės pažangos svarbus ir žmogiškasis faktorius, psichologinis vairuotojų paruošimas“, – tikino Rūta Kupčinskaitė, „Spanguolės dirbtuvėlių“, visuomenę šviečiančių apie neįgalių asmenų realijas, įkūrėja.
Susisiekimo ministerija viešojo transporto ir jo infrastruktūros pritaikymui individualių poreikių turintiems žmonėms žaliosios pertvarkos kontekste planuoja ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Šiam tikslui numatoma 333 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų investicijų, 250 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Numatomos savivaldybių biudžetų investicijos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos 10 proc. dalis, skirta darnaus judumo ir saugaus eismo priemonėms.
Viešojo transporto pokyčiai, apimantys Lietuvos kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą bei jos pritaikymą individualių poreikių turintiems ir riboto judumo asmenims, numatyti memorandume, kurį Lietuvos Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, jai pavaldžios įmonės ir neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos pasirašė 2021 m. Jį jau pasirašė 31 šalies savivaldybė.
