Nuosekliai atsisakant monopolinių elektros energijos tiekimo sąlygų ir kainų reguliavimo, kiekvienas Lietuvos gyventojas gali rinktis jam tinkamą elektros tiekėją. Iki 2023 m. vykstantis pokytis naudingas kiekvienam elektros vartotojui, nes leidžia spręsti iš ko ir už kokią kainą pirkti elektrą savo namams. Svarbus kriterijus renkantis – elektros kaina, tačiau neretai kyla klausimas iš ko ji susideda. Atsako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas.
Ne retam gyventojui kyla klausimas, kaip tiekėjai gali konkuruoti jeigu jie visi perka tą pačią elektrą biržoje ir ar nebūtų pigiau jeigu tai darytų valstybės reguliuojama įmonė. ESO atstovas pabrėžia, jog elektros energijos kainą sudaro dvi pagrindinės dalys: beveik 30 proc. kainos reguliuoja valstybė, o kitą dalį lemia nereguliuojama su nepriklausomu elektros tiekėju sutarta tiekimo kaina konkurencingoje rinkoje.
Todėl galutinė elektros kaina, kurią savo sąskaitose mato vartotojai, nėra vien tik nepriklausomo elektros tiekėjo priskaičiuota kaina už elektros tiekimo paslaugą. Dalį elektros kainos sudaro svarbių valstybei elektros tinklų išlaikymas ir kitų paslaugų kaštai, kurių kainas reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Valstybės reguliuojamą kainos dalį sudaro persiuntimo (arba transportavimo tinklais) paslaugos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos. Į persiuntimo paslaugos kainą įskaičiuotos perdavimo ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovė „Litgrid“, bei skirstymo paslaugos, kurią teikia ESO, kainos dedamosios. Šias kainas ir toliau reguliuos valstybė.
Nereguliuojama kainos dalis apima elektros gamybos arba tiksliau jos įsigijimo ir jos tiekimo paslaugos kainą ir šiuo metu sudaro apie 70 proc. galutinės elektros kainos. Būtent ši dalis nėra reguliuojama ir yra kintanti. Jos kainą susitarimo su nepriklausomu tiekėju sudarymo metu lemia esama elektros energijos biržos kaina ir tos kainos lūkesčiai bei tiekėjų tarpusavio konkurencija, sukurianti gyventojams galimybę rinktis.
„Elektros energijos kaina susiformuoja Lietuvos elektros biržoje, kuri yra integruota į Šiaurės Europos šalių elektros biržą „Nord Pool“. Biržinių kainų svyravimą nuolatos lemia įvairūs elektros pasiūlos ir paklausos pokyčiai visoje Europoje. Jie įtakojami pačių įvairiausių veiksnių kaip oro temperatūra, vėjuotumas, kritulių kiekis, apšviestumas, tarptautinių jungčių tinklo pralaidumai, didžiųjų elektrinių darbo rėžimai ir remontai, gamtinių dujų ir akmens anglies kainos bei taršos leidimų kainos ir t.t. Didžiulę įtaką dabar be abejo daro ir geopolitinė situaciją ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje“, – sako ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.
Anot atstovo, elektros energijos kainos biržoje keičiasi nuolatos – tai visiškai nesusiję su rinkos dereguliavimu. Tačiau, iki šio pokyčio buitiniai klientai buvo labiau izoliuoti nuo realiai rinkose vykstančių kainų svyravimų, nes kaina buvo peržiūrima bei reguliuojama ne dažniau nei pusmetį. Dėl šios priežasties signalai iš rinkos klientams dažnai būdavo stipriai pavėluoti, o tuo pačiu išlyginami per ilgesnį periodą, eliminuojant trumpalaikius svyravimus.
Todėl, pasak P. Kalmanto, elektros energijos kaina skiriasi įvairių tiekėjų pasiūlymuose, nes ji nulemta pačių tiekėjų ir elektros energijos įsigijimo kainos rinkoje strategijos. Nereguliuojama kainos dalis priklauso nuo konkretaus nepriklausomo tiekėjo pasiūlymo, ir gali labai skirtis nuo esamų ir prognozuojamų kainų elektros biržoje, sutartos kainos ir sutarties galiojimo fiksavimo ar nefiksavimo terminų ir kitų sutarties sąlygų.
Norėdami pasiūlyti kuo geresnę kainą klientams, nepriklausomi elektros tiekėjai nebūtinai visą energiją perka biržoje bet sudarinėja tiesiogines elektros įsigijimo sutartis su saulės, vėjo parkų, hidroelektrinių savininkais ir kitais elektros gamintojais. Savo konkurencingumą tiekėjai gerina ir kitomis priemonėmis – naudoja išvestines finansines priemones, investuoja į klientų aptarnavimo efektyvumą ir kokybę.
Kaip pabrėžia ESO atstovas, tokiomis sąlygomis laimi vartotojai. Tai ir yra elektros energijos tiekimo monopolijos atsisakymo tikslas – kai elektros energija prekiauja daugiau tiekėjų, kaina tampa konkurencingesnė, visi klientai sulaukia palankesnių sąlygų ir įvairesnių pasiūlymų.
