Viena mano gera pažįstama, trijų vaikų motina, netikėtai įsimylėjo. Jie susipažino spektaklyje apie seksą, kavą ir sodo sklypus ir tarp jų įsiplieskė kibirkštis. Apsikeitė kontaktais ir nėrė į svaiginantį romaną. Jis dovanojo jai brangias puokštes, sudėliotas iš retų vėdrynų, ir rašė eiles.
Dovanojo nėriniuotą apatinį trikotažą ir sausainius „Kamasutra“. Siuntė erotines Khadžurahaso šventyklos nuotraukas nespalvotus retro atvirukus, kuriuose moterys didelėmis krūtimis gulėjo šilkiniuose pataluose. Žadėjo valandų valandas bučiuoti pečius ir kulkšnis. Masažuoti kūną specialiu geliu. Parodyti ryškiausią Eridano žvaigždyno žvaigždę.
Po dviejų mėnesių meistriško gundymo moteris pasidavė ir pagaliau buvo paskirta diena „X“. Jis išsinuomojo butą ir parūpino rožių žiedų kvapo šampano, apelsinų, mangų ir Čederio sūrio. Tik pagrindinė dalis visiškai nepriminė vyro žadėto scenarijaus.
Jis standartiškai pabučiavo jos lūpas, papūtė į bambą ir iš karto ėmėsi deserto. Jai nespėjus nė mirktelėti, vyrukas išleido pergalingą šūksnį, pašoko iš lovos, liesu užpakaliu pademonstravo „tumba jumba“ šokio judesį, pradingo vonios kambaryje ir išėjo iš ten visiškai apsirengęs.
Kitos damos istorija visiškai kitokia. Ji jau kurį laiką buvo išsiskyrusi ir gyveno su sūnumi studentu. Keletą metų jos viršininkas rodė jai neeilinį dėmesį: įdomus penkiasdešimtmetis vyras, primenantis Paulo Coelho. Viršininkas rūpinosi savo išvaizda, dėvėjo stilingus švarkus su odinėmis detalėmis, maloniai kvepėjo, praktikavo jogą ir daug keliavo. Kalbėjo mažai ir niekada neperžengė ribos.
Neseniai jų įmonėje buvo švenčiama kovo 8-oji. Visoms moterims jis padovanojo sertifikatą į SPA saloną, išpilstė Madeiros vyną ir pavaišino saldumynais. Pasakė tostą, o vakarėliui pasibaigus pasikvietė ją pas save. Ji kažkodėl sutiko.
Grįžo namo vėlyvą rytą. Susijaudinusi, numyluota, laiminga. Pasirodo, jie mylėjosi visą naktį ir viršininkas užvesdavo ją tarsi senovinę ir retą rylą. Iškėlė ją iki tokių aukštumų, kad ji tiesiog maldavo imtis ryžtingesnių veiksmų, o vėliau pirmą kartą gyvenime rėkė dviejose vietose praplėšdama paklodę.
Tad geras meilužis – tai tas, kuriam pirmiausia viskas gerai su galva, o tik tada su potencija. Jis neįeina į šaltą moterį lygiai taip pat, kaip nesėda į mašiną, nakvojusią dvidešimties laipsnių šaltyje, ir nestartuoja šimtas kilometrų per valandą greičiu. Supranta, kad neįmanoma lyginti šaltu lygintuvu ir virti kavos neįjungus viryklės.
