Tuo tarpu kitiems žmonėms sovietinės armijos šlovinimas vasario 24-ąją Rusijos pradėto ir tebevykdomo karo prieš Ukrainą fone atrodo kitaip: gegužės 10-ąją tame pačiame memoriale atsirado subtilios žinutės, smerkiančios karą ir palaikančios Ukrainą.
Šalia gėlių kalnu virtusios sovietinės, raudono granito žvaigždės buvo padėti lapai su užrašais „Нет войне!“ (liet. Karui ne!) bei keturiasdešimt aštuoniomis 2014 m. gegužės 2-ąją Odesoje žuvusių žmonių pavardėmis. Atokiau skvere ant betoninių plytelių iš kiaulpienių žiedų lotyniškomis raidėmis buvo sudėlioti žodžiai „Slava Ukraini“ (liet. Šlovė Ukrainai). Ant informacinio stendo apie memorialą prilipdyta Ukrainos vėliava.
Žinia, Vakarų Europoje Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena minima gegužės 8-ąją, o Rusijoje – gegužės 9-ąją. Mat karą pralaimėjusios hitlerinės Vokietijos visiško pasidavimo aktas buvo pasirašytas Vidurio Europos laiku 1945 m. gegužės 8 d., 22 val. 43 min., o tai atitiko 0 val. 43 minutes gegužės 9 d. Maskvos laiku.
Istorikai kelia versiją, jog TSRS diktatorius Josifas Stalinas specialiai vilkino laiką nepasirašydamas dokumento ir taip gavo „savo“ datą, nesutampančią su Vakarų Europos. Gegužės 9-ąją jis pasirašė vyriausiojo vado dekretą, kuriame ši diena paskelbta Pergalės diena.
Pirmadienį šią rusakalbių diasporai svarbią datą į Skulptūrų parke esantį Antrojo pasaulinio karo memorialą su apie 700 jo skvere palaidotų karių palaikų rinkosi išskirtinė publika. Nešini daugiausiai raudonos spalvos gėlėmis (dalis puokščių buvo perrištos Rusijos Federacijos vėliavos spalvų kaspinais), žvakėmis, žmonės savaip minėjo karo pabaigą.
Skvere netrūko leidžiamos muzikos, dainų, plojimų, šūksnių, o į minėjimą atvykę trys lietuviai su Ukrainą palaikančiais ir rusų karinį laivą velniop siunčiančiais marškinėliais greitai buvo užsipulti, išvadinti provokatoriais bei policijos mandagiai paprašyti pasišalinti.
Po nakties jokių vandalizmo aktų memoriale nepastebėta: antradienį visos gėlės tvarkingai gulėjo savo vietose, dar tebedegė žvakės. Tačiau atsirado ir subtilios žinutės, kurių autorystė išlieka paslaptimi, nes ją teoriškai galima būtų priskirti dviem grupėms žmonių: karo pabėgėliams ukrainiečiams (jų Klaipėdoje – per 7,3 tūkst.) ir Kremliaus politikai nepritariantiems patiems Klaipėdos rusams.
Iš S. Daukanto gatvės pusės ant gėlėmis nukrautos žvaigždės bolavo kuklus lapas su nupieštu taikos balandžiu ir užrašu „Karui ne!“. Apėjus aplink žvaigždę buvo galima išvysti dar kelias tokio paties turinio žinutes ir 8 lapus su 48 Ukrainos uostamiestyje, Klaipėdos mieste-partneryje Odesoje prieš 8 metus žuvusių žmonių pavardėmis. Veikiausiai ši vieta pasirinkta neatsitiktinai, mat pietinėje žvaigždės pusėje ant nupoliruotų granito plokščių yra iškalta šimtai Antrajame pasauliniame kare žuvusių Raudonosios armijos karių pavardžių.
„Mes buvome nužudyti Odesoje 2014 m. gegužės 2 d. Нас убили в Одессе 2 мая 2014 г.“, – dviem kalbomis (lietuvių ir rusų, ne ukrainiečių) parašyta sąrašo pradžioje. Įvardytos žmonių gimimo datos, mirties priežastys: didžioji dalis užduso nuo nuodingųjų dujų, bet yra žuvusių ir dėl šautinių žaizdų, politraumų.
Galima priminti, kad Rusijai vykdant neteisėtą Krymo pusiasalio prijungimą, aneksiją 2014-aisiais tų pačių metų gegužės 2 dieną Odesą buvo sudrebinę nuožmūs ukrainiečių ir prorusiškų miestiečių susirėmimai. Per kruvinus gatvių mūšius žuvo 48 žmonės, o 42 iš jų sudegė ar užduso Profesinių sąjungų rūmuose. Šie įvykiai iki šiol mįslingi: žinoma tiek, kad pirmieji 6 Ukrainos vėliavomis apsigaubusius aktyvistus nušovė prorusiški demonstrantai, o vėliau esą keršydami „Antimaidano” aktyvistus ukrainiečiai privertė slėptis Profsąjungų rūmuose, ir pastatas iki šiol neaiškiomis aplinkybėmis buvo padegtas. Kremliaus žiniasklaida iškart puolė kaltinti „fašistus“ ukrainiečius.
Šalia šio sąrašo gulėjo įdomi užuomina; baltas lapas su per vidurį nupiešta plačia, mėlyna juosta ir užrašu „Нет войне!“. Būtent baltą-mėlyną-baltą vėliavą visame pasaulyje naudoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikai nepritariantys patys rusai, opozicionieriai. Su tokia vėliava jie renkasi į mitingus ir ji jau tapo Kremliaus rėžimo kritikų simboliu.
Tad sunku spręsti, kas nusprendė išreikšti savo kitokį požiūrį į džiaugsmingą gegužės 9-osios šventimą, kai šiuo metu Ukrainoje rusų armijos kariai tebežudo nekaltus civilius, toliau liejasi kraujas.
