Klaipėdos universiteto mokslininkės dr. Tatjana Paulauskienė ir dr. Marija Kataržytė sukūrė technologiją, kai, panaudojant šiaudus ir Baltijos jūros pakrantėje randamus mikroorganizmus – grybus, galima greitai suskaidyti ir surinkti vandenyje išsiliejusius naftos produktus.
Efektyviausi – šiaudai
Mokslininkės kartu su projekto „InoBioTech Baltija“ komanda pastaruosius mėnesius laboratorijos sąlygomis testavo įvairias iš vandens ir smėlio išskirtas mikroorganizmų kultūras bei skirtingus natūralios kilmės sorbentus: kankorėžius, samanas, dumblius, šuns plaukus, vilną, medienos drožles ir šiaudus.
Iš visų bandytų sorbentų geriausias rezultatas gautas naudojant šiaudus.
Mokslininkai šiaudus hidrofobizavo, kad jie netrauktų vandens, tik surinktų naftos teršalus ir kuo ilgiau išsilaikytų vandens paviršiuje.
Kitame etape ant šiaudų perkeltos ir auginamos tam tikrų mikroorganizmų rūšys – bakterijos ir grybai.
„Ėmėme mėginius iš nuosėdų, tai buvo atlikta su aplinkosaugininkų pagalba. Laboratorijoje naudodami naftą kaip maisto šaltinį mikroorganizmams, pagausiname tuos mikroorganizmus, kurie turi potencialą skaidyti naftos produktus.
Pasirinktus mikroorganizmus, šiuo atveu grybus, auginame kultūroje ir į tą kultūrą įdedame sorbentus, kuriuos tie grybai apauga. Kitaip tariant, jie imobilizuojasi – mikroorganizmai prisitvirtina prie substrato.
