Draudimas prekiauti meškiniais česnakais įsigaliojo antradienį. Šiuos augalus ir jų dalis draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jie nuskinti, nupjauti, išrauti, surinkti ar kitaip paimti iš gamtos jų natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje.
Šie pakeitimai nustatyti Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse ir Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąraše.
Iki šiol Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąraše buvo nustatyta, kad draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų ir šilagėlių žiedais bei išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti paprastuosius burbulius, miškines lelijas, pavasarines raktažoles, lieknąsias plukes ir didžiažiedes rusmenes.
Aplinkos ministerijos ketinimai buvo geri – apsaugoti nuo išnykimo lėtai augančius augalus, kuriuos iš godumo žmonės ėmė dalgiais šienauti, tačiau draudimas taikomas tik natūraliose buveinėse augantiems augalams, jų žiedams, sėkloms bei kitoms dalims.
Po draudimo įsigaliojimo Klaipėdos senajame turguje apsilankę žurnalistai suskaičiavo bent šešis prekybininkus, kurie prekiavo meškiniais česnakais. Vaistingomis savybėmis pagarsėjusių žalėsių ryšulėlį buvo galima įsigyti už 50 centų.
Kai kurios prekybininkės net neslėpė priskynusios meškinių česnakų Minijos slėniuose, kitos teigė, kad savo soduose užsiaugino, trečios aiškino, kad iš Latvijos atsivežė.
O kas patikrins ir kaip įrodys, ar meškiniai česnakai – iš laukinės gamtos, ar darže užauginti?