Pirmadienį, balandžio 2-ąją, darbo grupės nariai jau buvo nuvykę į vietą ir dar kartą apžiūrėjo 1975 m. pastatytą kalavijo, 1980-aisiais – trijų Raudonosios armijos karių skulptūras bei sovietinę, penkiakampę „amžinosios ugnies“ žvaigždę.
Savo ruožtu privačia iniciatyva organizuota peticija, renkami parašai už sovietinių paminklų pašalinimą Klaipėdoje.
Pateiks išvadą
Po įžūlaus ir brutalaus vasario 24-ąją Rusijos pradėto karo prieš taikią, suverenią valstybę Ukrainą visoje Lietuvoje vienas po kito jau verčiami, demontuojami, išvežami įvairiausi sovietiniai paminklai, memorialai, skulptūros.
150 tūkst. 590 gyventojų (2022 m. duomenimis) turinti Klaipėda – išskirtinis miestas dėl jame gyvenančios gana gausios rusakalbių žmonių diasporos, kuri sudaro beveik penktadalį klaipėdiečių.
Būtent daliai rusakalbių Skulptūrų parke esantis ir į nekilnojamųjų Kultūros vertybių registrą (KVR) įtrauktas Antrajame pasauliniame kare žuvusių Raudonosios armijos karių memorialas yra itin svarbus objektas.
Tai – ne tik kapinės, bet ir ideologiškai angažuota vieta, nes joje, Rusijoje švenčiant Pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną, gegužės 9-ąją (Vakarų Europa mini gegužės 8-ąją) kasmet rinkdavosi rusakalbių bendruomenė.
Šventės metu politines kalbas sakydavo įvairūs partiniai veikėjai, o dalyviai puošdavosi dabar jau uždraustomis Georgijaus juostelėmis, skambėdavo rusų maršai, vainikus dėdavo Rusijos Federacijos (RF) konsulato Klaipėdoje atstovai ir t. t.
Iki 2019-ųjų metų trijų raudonarmiečių, kalavijo skulptūros, žvaigždė ir net takai KVR nebuvo įrašyti kaip paveldosauginio objekto vertingosios savybės, o po 2019-ųjų Kultūros paveldo departamentas (KPD) šiuos objektus įrašė į saugomų sąrašą (tikslas – reglamentuoti galimas RF diplomatinių atstovybių tvarkybos iniciatyvas, kurioms anksčiau nereikėjo KPD derinimo).
Jų savavališkai, be paveldosaugininkų pritarimo, nugriauti negalima.
Skulptūrų parke esančio memorialo elementų desovietizacijos klausimą sprendžiančios darbo grupės vadovas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška „Vakarų ekspresui“ teigė, kad ekspertų užduotis yra uostamiesčio politinei valdžiai pateikti rekomendacijas, išvadas, kaip elgtis su minėtais paminklais.
Darbo grupės sudėtyje – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, trys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojai, Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas, KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Pirmadienį specialistai buvo gyvai nuvykę į memorialo vietą ir dar kartą apžiūrėjo skulptūras, informacinius užrašus („Miestas išvaduotas 1945 m. sausio 15 d. <...>“, „Mane jūs jausite darbe, kovoj, ir pergalės aš vėliavoj šlamėsiu“), kurie irgi bus vertinami.
Žuvusių karių pavardės, kariniai laipsniai – neliečiami.
„Mūsų darbo grupė pateiks išvadą dėl memorialinės vietos desovietizacijos. Paprasčiau tariant, ar mes rekomenduosime demontuoti, nugriauti tam tikrus objektus, ar ne.
Kitas dalykas – jei bus rekomenduota skulptūras nugriauti, tam pritars miesto valdžia, Taryba, dar reikės gauti KPD dokumentus dėl vertingųjų savybių pakoregavimo, demontavimui pasmerkti elementai turės būti išbraukti iš KVR.
Kadangi nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo taryba Vilniuje įrašė tuos objektus į registrą 2019 m., mano galva, ji turėtų ir išbraukti. Raštą dėl to jau esame išsiuntę prieš kelias savaites”, – sakė V. Juška.
Jis prasitarė, kad iki gegužės 10-osios darbo grupė gali ir nespėti parengti išvados. Bet kokiu atveju gegužės 9-ąją visi tarybiniai paminklai, skulptūros memoriale dar stovės.
