Uostamiestyje aštriausiu klausimu taps Skulptūrų parke esantis Raudonosios armijos karių memorialas, tačiau į akiratį pateks ir mažiau matomi, žinomi reliktai.
Vienas jų – Klaipėdoje, Debreceno g., esantis akmuo su įrašu „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti“.
Turimas omenyje Draugystės parkas pietinėje miesto dalyje.
O miesto paribyje, jau Klaipėdos rajone esančiuose Aukštkiemiuose, stūkso sovietiniu ordinu su penkiakampe žvaigžde papuoštas paminklas, skirtas 16-ajai „Lietuvos divizijai“ atminti.
V. Grubliauskas „Vakarų ekspresui“ situaciją komentavo paprastai: akmeniniai Antrojo pasaulinio karo peripetijas primenantys simboliai, nežymintys jokių palaidojimų ar kapinių, turi būti demontuoti.
Akmuo ir pavadinimas
Dabar Draugystės parku vadinama didžiulė teritorija su pasivaikščiojimų takais, tvenkiniais tarp Debreceno g., Statybininkų pr. ir Taikos pr.
Ji gausiai lankoma pietinės miesto dalies gyventojų, tačiau mažiau žinomos yra šio parko ištakos.
Apie jas liudija Debreceno g., prie Darželio autobusų stotelės, priešais Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčią, esantis paminklinis akmuo.
Stambiame riedulyje, prie kurio padėtos dirbtinės gėlės, iškaltas įrašas: „Parkas įkurtas Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30-mečiui paminėti.“ Greta jo buvęs ir analogiškas užrašas rusiškai, kirilica, tačiau jis – panaikintas.
Paklaustas, ką praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje 30-ies metų sukakties nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos kontekste galėjo reikšti pavadinimas „Draugystės parkas“, vienas iš Klaipėdos Sąjūdžio steigėjų bei buvęs miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas paaiškino.
„Tas žodis – aiškiai komunistinė klišė. Draugystė, internacionalas, vienybė, brolybė! Tokie buvo tų laikų komunistų šūkiai, jų leksikonas, kuriuo žongliravo kaip cirkininkai.
Internacionalinio miesto Klaipėdos kontekste galimai turėta omenyje Tarybų Sąjungos tautų draugystė tarp lietuvių, rusų, ukrainiečių, baltarusių.
Jiems tada nerūpėjo gilesnis kontekstas, galėjo Lietuvos okupaciją vadinti išvadavimu.
Tad ir tas pavadinimas parinktas toks. Ar reikėtų demontuoti tą akmenį? Man jis netrukdo. Nieko neatsitiks baisaus, jei paliks, nieko neatsitiks baisaus, jei ir išveš”, – sakė V. Čepas.
Jis prisiminė, kad apsigyvenus Klaipėdoje 1976 m. tokio parko, koks yra dabar, nebuvo.
„Debreceno gatvė tada buvo miesto pakraštys, už kurio – plyni laukai. Tad jei tas parkas įkurtas 1975 m., tai ten augo pasodintas medžių guotelis. Jis toli gražu nepanašus į tai, ką dabar vadiname Draugystės parku“, – teigė politikas.
Be kita ko, minėto parko pietiniame gale, prie Eduardo Balsio menų gimnazijos pastato (buv. Gedminų dvaro), stūkso 2010 m. pastatytas akmuo su įrašu „Vytautų ąžuolai“ ir iškaltu Vytimi (sovietmečiu uždraustu valstybingumo simboliu).
Uostamiesčio vicemero Arvydo Cesiulio manymu, akmenį Debreceno g. reikėtų tyliai pašalinti ir svarstyti paties parko pavadinimo keitimą.
„Tas žodis “draugystė„ dabar, šių dienų įvykių kontekste, kai Rusija užpuolė taikią Ukrainą ir žudo ten civilius žmones, yra toks nebeatitinkantis realijų. Juoba kai vėl kalbame apie proginį akmenį, skirtą paminėti pergalę kare, kurio pabaiga Lietuvai reiškė antrąją okupaciją. Tikrai darbo grupėje šis atvejis bus aptartas“, – teigė A. Cesiulis.
Jis informavo, kad dėl paveldosauginių sovietinių paminklų demontavimo Klaipėdoje yra išsiųstas raštas įvairioms valstybinėms institucijoms.
„Iki gegužės 9-osios tikrai neplanuojame nukelti tų sovietinių karių skulptūrų, nes tik dar labiau sukeltume priešpriešą tarp rusakalbių klaipėdiečių ir vietinės valdžios. Viską darysime civilizuotai, karių kapų niekas nelies, kalbame tik apie sovietinės ideologijos atspindžius skulptūrose, žvaigždėje su vadinamąja amžinąja ugnimi. Karių palaikai liks pagarboje, nepainiokime šių dalykų“, – akcentavo vicemeras.
16-oji divizija
Įdomus atvejis – Klaipėdos rajonui priklausančioje teritorijoje šalia Žaliojo Slėnio gyvenvietės Aukštkiemiuose. Šiauriausioje jos dalyje, ant miškingo šlaito palei Mažojo Londono g., prie pat daugiabučio namo, stovi paminklas.
Jame pavaizduotas sovietinis ordinas su penkiakampe žvaigžde. Yra įrašai dviem kalbomis: rusų bei lietuvių.
Memorialas skirtas 16-ajai lietuviškajai divizijai, dar vadintai 16-ąja lietuviškąja Klaipėdos Raudonosios vėliavos ordino šaulių divizija.
Neaišku, ar sąmoningai, ar dėl klaidos verčiant, tačiau lietuviškame įraše divizija įvardyta dar skambiau taip iškraipant istoriją: „Iš čia 1945 m. sausį 16-oji Lietuvos divizija pradėjo puolimą Klaipėdoje, kuris baigėsi visišku fašistų sutriuškinimu“.
Rusiškame variante parašyta ne Lietuvos divizija (tokios nebuvo, buvo Lietuviškoji), o „16-я Литовская дивизия“.
Šis paminklas nėra paveldosauginis. Pro jį kasdien pasivaikščiojimų taku praeina didelio Žaliojo Slėnio kvartalo gyventojai, vedžiojantys šunis ir pan.

