„Sodra“ dažnai sulaukia skundų iš savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, susirgę tikisi sulaukti ligos išmokų. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau galimybė gauti ligos išmokas susijusi su kitomis – valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis.
Pateikiame svarbiausia informaciją apie PSD ir VSD įmokas.
Kodėl reikia mokėti PSD įmokas
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita.
PSD įmokos dydis – 6,98 proc. nuo MMA. Šiais metais ši suma siekia 50,95 euro. Ją sumokėti reikia kas mėnesį, iki einamojo mėnesio pabaigos.
Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys žmonės. Individualios įmonės moka PSD už savininkus, ūkinės bendrijos už tikruosius narius, mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius bei už vadovus, kurie nėra nariai ir gauna atlygį.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad tik PSD apdrausti asmenys, prireikus sveikatos priežiūros paslaugų, gali jaustis saugūs – tuomet jų gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Neretai tokios išlaidos siekia tūkstančius. Pavyzdžiui, apendicito operacija kainuoja nuo 1 074 iki 1 834 eurų, ūminio miokardo infarkto gydymas – nuo 2 385 iki 4 157 eurų, inkstų transplantacija – 30 351 eurų.
Ar asmuo yra apdraustas PSD, galima pasitikrinti el. būdu savarankiškai ligonių kasų interneto svetainėje.
Kodėl reikia mokėti VSD įmokas
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD), kaupiame socialinio draudimo stažą.
Socialinio draudimo įmokų mokėjimas užtikrina socialines garantijas – galimybę gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, pensiją. Išmokų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų įmokų.
Individualią veiklą vykdantys gyventojai gali mokėti VSD įmokas kartą per metus, po pajamų deklaravimo VMI, arba kas mėnesį. Pastarasis būdas užtikrina galimybę gauti ligos išmoką iškart susirgus.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jei jie yra sumokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į ligos išmoką.
Pavyzdžiui, ligos išmokos balandžio mėnesį susirgusiems savarankiškai dirbantiems gyventojams skiriamos, tik jeigu jie bus sumokėję VSD įmokas kovą. Be to, reikia būti įgijus reikalaujamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą (3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius).
Kitu atveju savarankiškai dirbantys gyventojai šių išmokų sulauktų tik 2023 metais deklaravę pajamas už 2022 metus ir sumokėję socialinio draudimo įmokas, jeigu bus įgiję reikalaujamą ligos ar motinystės socialinio draudimo stažą.
Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti ir skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.
Kokią išmoką gausite
Išmokos dydis priklauso nuo ankstesniu laikotarpiu gautų pajamų ir nuo jų sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Jeigu šios pajamos dar nedeklaruotos, tačiau žmogus turi teisę į išmoką, skiriama minimalaus dydžio išmoka, kuri perskaičiuojama deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokas.
Ligos išmoka paskiriama per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, kitų duomenų ir kt.) gavimo dienos ir išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau nei 14 dienų, tuomet sprendimai skirti ir mokėti išmoką priimami pasibaigus šiam laikotarpiui ir vėliau kartojami.
