Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkai doc. Antanas Kairys ir dr. Olga Zamalijeva Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatė VU psichologų komandos koordinuoto ir Lietuvoje atlikto Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo rezultatus.
Mokslininkų teigimu, su vyresnio amžiaus žmonių gerove siejasi daugybė veiksnių – ne tik finansinė padėtis, bet ir sveikata, asmenybės bruožai, ankstesnio gyvenimo patirtys bei daugelis kitų. Psichologai, išnagrinėję juos, pateikė rekomendacijas, kurios galėtų prisidėti prie didesnės vyresnio amžiaus žmonių gerovės užtikrinimo Lietuvoje.
Svarbiais aspektais laikomas sveikatos raštingumo didinimas tarp vyresnio amžiaus žmonių, įvairesnių ir į asmenį orientuotų skatinimo likti darbo rinkoje būdų ieškojimas, platūs psichologinių, politinių represijų, diskriminacijos bei persekiojimo padarinių ir senėjimo procesų tyrimai ir t. t.
Vyresnio amžiaus žmonių gerovė Lietuvoje prasta
Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas šiuolaikiniame pasaulyje darosi vis aktualesnis – vyresnio amžiaus žmonės. Didžiajai daliai pasaulio šalių susiduriant su populiacijos senėjimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad mūsų šalyje ne tik dėl gimstamumo ar gyvenimo trukmės pokyčių, bet ir dėl emigracijos visuomenės senėjimas vyksta itin sparčiai. Tokie kardinalūs pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės didinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Vyresnio amžiaus žmonių gerovę ir jos veiksnius padeda išaiškinti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimas, kuris laikomas vienu svarbiausių senėjimo tyrimų pasaulyje. Šis tyrimas vykdomas periodiškai, kas dvejus metai organizuojamos vadinamosios tyrimo bangos – kai apklausiami tie patys, jau tyrime dalyvavę žmonės. Nuo tyrimo pradžios dalyvaujančios šalys jau yra atlikusios kelių bangų tyrimus, deja, Lietuva į tyrimą įsitraukė ir pirmą apklausą atliko tik 7-ojoje bangoje. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkų komandos koordinuoto tyrimo metu mūsų šalyje buvo apklausti 2024 asmenys (visoje Europoje tyrimą vykdančios šalys apklausė per 140 000 žmonių). Jame dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50 metų ir vyresni žmonės bei jų partneriai. 50 metų riba leidžia analizuoti tiek priešpensinio, tiek pensinio amžiaus asmenis, taip susidarant išsamesnį situacijos vaizdą. SHARE 7-osios bangos tyrimo klausimyną sudarė keli šimtai klausimų, didžioji jų dalis – informacija apie gyvenimo istorijas darbo, sveikatos, ekonominės veiklos ir kitose srityse.
Rezultatai rodo, kad Lietuvos vyresnio amžiaus (65 metų amžiaus ir vyresnių) žmonių gerovė Europos Sąjungos šalių kontekste gana prasta, o 50 metų ir vyresni yra vieni labiausiai nepatenkintų gyvenimu Europoje. Mažiau gyvenimu patenkinti tik Bulgarijos gyventojai.
Ne visi įvertina prevencinių sveikatos patikrinimų naudą
Minėti tyrimų rezultatai rodo, kad sveikatos ir gerovės atžvilgiu labiausiai pažeidžiama ir dėl to prioritetinė grupė yra asmenys, kenčiantys nuo dviejų ar daugiau lėtinių ligų ir gretutinių nuotaikos ar emocijų sutrikimų.
Lietuvoje reikia atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos sunkumus, įskaitant depresiją ir nerimą, kurie 50 metų ir vyresnių žmonių grupėje (9,3 %) mūsų šalyje pasitaiko dažniau nei kitose Baltijos šalyse (Estijoje – 7,5 %, Latvijoje – 4,5 %).
Atlikta analizė parodė, kad sergantys keliomis lėtinėmis ligomis turi didesnę tikimybę susidurti su psichikos sveikatos sunkumais, o tai neigiamai atsiliepia ir jų gerovei. Dėl šios priežasties VU mokslininkai siūlo sirgimą dviem arba daugiau lėtinių ligų traktuoti kaip vieną iš depresijos rizikos veiksnių, nusakančių poreikį atlikti psichologinės būklės patikrą. Šios profilaktinės patikros pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, apimančios depresijos ir nerimo simptomų įvertinimą, leistų pastebti vyresnių nei 50 metų asmenų patiriamus sunkumus ir suteikti reikalingą pagalbą. Kadangi šiuo metu vis dar trūksta pagrįstų rekomendacijų ir metodų, kurie būtų efektyvūs teikiant pagalbą asmenims, kenčiantiems nuo kelių lėtinių ligų ir nuotaikos sutrikimų, svarbu skatinti tikslinių (užsakomųjų) šios srities tyrimų finansavimą. Tokio pobūdžio tyrimai turėtų orientuotis ne tik į intervencijų, taikomų šiai specifinei žmonių grupei, efektyvumo įvertinimą, bet ir į šių metodų ekonominio naudingumo analizę.
Atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių vengia tikrintis sveikatą prevenciškai: beveik trečdalis (31,9 %) 50 metų ir vyresnių Baltijos šalių gyventojų reguliariai nesitikrina savo kraujospūdžio, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,8 %) nesilanko pas gydytojus dėl reguliarios dantų priežiūros ir patikrinimų. Paklausti, kodėl nesitikrina sveikatos, dažnas atsako nemanantis, kad tai yra būtina. Šie duomenys rodo, kad 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas ir prevencinių veiksmų svarbos supratimas yra nepakankamas. Todėl siekiant stiprinti sveikatą ir padidinti vyresnio amžiaus asmenų gerovės lygį reikia skatinti rūpinimosi savimi kultūrą: sveikatos raštingumą, susijusį su lėtinėmis ligomis, ir žinias apie savarankiško sveikatos būklės stebėjimo svarbą 50 metų ir vyresnių gyventojų grupėje. Šiam tikslui pasiekti gali būti pasitelkta vieša komunikacija šalies mastu ir visuomenės sveikatos biurų organizuojamos edukacinės kampanijos savivaldybių lygmeniu.
Gerovė siejasi su pajamomis ir aktyvumu darbo rinkoje
Kalbant apie bet kurio amžiaus asmenų gerovę, pajamos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, todėl susilaukia didelio visuomenės ir politikos formuotojų dėmesio. Tačiau vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų ekonominė padėtis verčia susirūpinti. 2020 m. žemiau skurdo ribos gyveno 36 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Kadangi, tyrimo duomenimis, žemos pajamos siejasi su prastesne gerove, būtina ir toliau skirti dėmesio vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų pajamų lygiui, ypač mažiausias pajamas turinčių asmenų pensijų kėlimui.
Dar vienas klausimas, kuris dažnai keliamas kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų gerovę – pasitraukimo iš aktyvios darbo rinkos poveikis jų savijautai. Paaiškėjo, kad Lietuva priklauso šalių, kurių gyventojai iš darbo nori išeiti taip greitai, kaip tik galės, grupei. Tyrimo rezultatai rodo, kad darbo rinkoje aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės dažnai pasižymi ir didesne gerove. Tad kaip paskatinti juos likti darbe? Tokią situaciją galėtų pakeisti kokybiškų darbo vietų užtikrinimas vyresnio amžiaus darbuotojams. Svarstytinas ir trumpų vyresnio amžiaus asmenims pritaikytų tikslinių mokymo programų, skirtų reikiamiems įgūdžiams (pvz., IT įgūdžiams) įgyti, inicijavimas, subsidijos darbo vietos pritaikymui vyresnio amžiaus asmenų poreikiams.
Senėjanti visuomenė sukuria spaudimą vėlinti pensinį amžių ir taip skatinti didesnį skaičių žmonių likti darbo rinkoje. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad tai nebūtinai yra palanku visų darbuotojų gerovei – dirbantieji prastomis sąlygomis gali patirti neigiamą poveikį. Todėl vykstant diskusijai apie pensinio amžiaus ilginimą VU mokslininkai rekomenduoja ieškoti įvairesnių ir į asmenį orientuotų skatinimo likti darbo rinkoje būdų, nukreiptų į paskatas žmonėms likti aktyviems darbo rinkoje, darbo vietos gerinimą, kovą su diskriminacija dėl amžiaus. Visuotinis pensinio amžiaus ilginimas gali lemti gerovės prastėjimą kai kurioms gyventojų grupėms.
Represijų padarinius jaučia net jų tiesiogiai neišgyvenę
Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-oji banga, kurios duomenis analizavo VU psichologai, daugiausia buvo skirta surinkti informaciją apie vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo istorijas – jų vaikystę, darbo istoriją, šeiminio gyvenimo istoriją, patirtas represijas ir pan. Tyrėjai ypač daug dėmesio skyrė vienam iš gyvenimo istorijų aspektų – patirtam persekiojimui.
Per pastaruosius 20 metų atlikti Lietuvoje gyvenančių ir nuo sovietų vykdytų represijų nukentėjusių asmenų tyrimai rodo, kad psichologinius persekiojimo ir represijų padarinius jaučia ne tik tiesiogiai juos išgyvenusieji, bet ir jų palikuonys. Beveik 50 metų trukęs įvairių visuomenės grupių ir atskirų jos narių persekiojimas paveikė ir visą visuomenę. Tai patvirtino ir atlikto trijų Baltijos šalių lyginamojo tyrimo rezultatai, kurie atskleidė patirtų represijų, persekiojimo ir diskriminacijos sąsajas su psichologine gerove vyresniame amžiuje.
Remdamiesi šiais rezultatais VU mokslininkai rekomenduoja inicijuoti ir finansuoti tyrimus, skirtus išsiaiškinti psichologinius politinių represijų, diskriminacijos ir persekiojimo padarinius. Reikalingi reprezentatyvios imties tyrimai, kuriuose būtų specifiškai tiriamos konkrečios vykdytos represijos, aiškiai išskirti skirtingi diskriminacijos tipai, tuo pat metu svarbus tęstinis nukentėjusių asmenų psichologinės gerovės stebėjimas, o tam reikalingi longitudiniai (tęstiniai) tyrimai.
Kartu reikėtų plėtoti ir apskritai tęstinius senėjimo tyrimus. Senėjimo tyrimai, kurie aprėpia tarpdisciplininius duomenis, leidžia lyginti šalis ir analizuoti vyresnio amžiaus asmenų gerovės pokyčius, susidaryti platų su senėjimu susijusių procesų vaizdą ir suprasti iššūkius, kylančius mūsų visuomenėje. Šie tyrimai gali padėti surasti rodiklius, kurie leistų įvertinti asmenų gerovę, jos pokyčius, socialinių reformų poveikį.
Rekomendacijos parengtos vykdant projektą „Lyginamasis vyresnio amžiaus gyventojų gerovės ir jos veiksnių tyrimas Baltijos šalyse“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-GEV-20-9.
Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkai doc. Antanas Kairys ir dr. Olga Zamalijeva Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatė VU psichologų komandos koordinuoto ir Lietuvoje atlikto Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo rezultatus.
Mokslininkų teigimu, su vyresnio amžiaus žmonių gerove siejasi daugybė veiksnių – ne tik finansinė padėtis, bet ir sveikata, asmenybės bruožai, ankstesnio gyvenimo patirtys bei daugelis kitų. Psichologai, išnagrinėję juos, pateikė rekomendacijas, kurios galėtų prisidėti prie didesnės vyresnio amžiaus žmonių gerovės užtikrinimo Lietuvoje.
Svarbiais aspektais laikomas sveikatos raštingumo didinimas tarp vyresnio amžiaus žmonių, įvairesnių ir į asmenį orientuotų skatinimo likti darbo rinkoje būdų ieškojimas, platūs psichologinių, politinių represijų, diskriminacijos bei persekiojimo padarinių ir senėjimo procesų tyrimai ir t. t.
Vyresnio amžiaus žmonių gerovė Lietuvoje prasta
Žmonių grupė, kurios gerovės supratimas šiuolaikiniame pasaulyje darosi vis aktualesnis – vyresnio amžiaus žmonės. Didžiajai daliai pasaulio šalių susiduriant su populiacijos senėjimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad mūsų šalyje ne tik dėl gimstamumo ar gyvenimo trukmės pokyčių, bet ir dėl emigracijos visuomenės senėjimas vyksta itin sparčiai. Tokie kardinalūs pokyčiai skatina taikyti į vyresnio amžiaus asmenų grupės gerovės didinimą nukreiptas socialinės politikos priemones. Vyresnio amžiaus žmonių gerovę ir jos veiksnius padeda išaiškinti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimas, kuris laikomas vienu svarbiausių senėjimo tyrimų pasaulyje. Šis tyrimas vykdomas periodiškai, kas dvejus metai organizuojamos vadinamosios tyrimo bangos – kai apklausiami tie patys, jau tyrime dalyvavę žmonės. Nuo tyrimo pradžios dalyvaujančios šalys jau yra atlikusios kelių bangų tyrimus, deja, Lietuva į tyrimą įsitraukė ir pirmą apklausą atliko tik 7-ojoje bangoje. VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos mokslininkų komandos koordinuoto tyrimo metu mūsų šalyje buvo apklausti 2024 asmenys (visoje Europoje tyrimą vykdančios šalys apklausė per 140 000 žmonių). Jame dalyvavo atsitiktinai atrinkti 50 metų ir vyresni žmonės bei jų partneriai. 50 metų riba leidžia analizuoti tiek priešpensinio, tiek pensinio amžiaus asmenis, taip susidarant išsamesnį situacijos vaizdą. SHARE 7-osios bangos tyrimo klausimyną sudarė keli šimtai klausimų, didžioji jų dalis – informacija apie gyvenimo istorijas darbo, sveikatos, ekonominės veiklos ir kitose srityse.
Rezultatai rodo, kad Lietuvos vyresnio amžiaus (65 metų amžiaus ir vyresnių) žmonių gerovė Europos Sąjungos šalių kontekste gana prasta, o 50 metų ir vyresni yra vieni labiausiai nepatenkintų gyvenimu Europoje. Mažiau gyvenimu patenkinti tik Bulgarijos gyventojai.
Ne visi įvertina prevencinių sveikatos patikrinimų naudą
Minėti tyrimų rezultatai rodo, kad sveikatos ir gerovės atžvilgiu labiausiai pažeidžiama ir dėl to prioritetinė grupė yra asmenys, kenčiantys nuo dviejų ar daugiau lėtinių ligų ir gretutinių nuotaikos ar emocijų sutrikimų.
Lietuvoje reikia atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos sunkumus, įskaitant depresiją ir nerimą, kurie 50 metų ir vyresnių žmonių grupėje (9,3 %) mūsų šalyje pasitaiko dažniau nei kitose Baltijos šalyse (Estijoje – 7,5 %, Latvijoje – 4,5 %).
Atlikta analizė parodė, kad sergantys keliomis lėtinėmis ligomis turi didesnę tikimybę susidurti su psichikos sveikatos sunkumais, o tai neigiamai atsiliepia ir jų gerovei. Dėl šios priežasties VU mokslininkai siūlo sirgimą dviem arba daugiau lėtinių ligų traktuoti kaip vieną iš depresijos rizikos veiksnių, nusakančių poreikį atlikti psichologinės būklės patikrą. Šios profilaktinės patikros pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, apimančios depresijos ir nerimo simptomų įvertinimą, leistų pastebti vyresnių nei 50 metų asmenų patiriamus sunkumus ir suteikti reikalingą pagalbą. Kadangi šiuo metu vis dar trūksta pagrįstų rekomendacijų ir metodų, kurie būtų efektyvūs teikiant pagalbą asmenims, kenčiantiems nuo kelių lėtinių ligų ir nuotaikos sutrikimų, svarbu skatinti tikslinių (užsakomųjų) šios srities tyrimų finansavimą. Tokio pobūdžio tyrimai turėtų orientuotis ne tik į intervencijų, taikomų šiai specifinei žmonių grupei, efektyvumo įvertinimą, bet ir į šių metodų ekonominio naudingumo analizę.
Atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių vengia tikrintis sveikatą prevenciškai: beveik trečdalis (31,9 %) 50 metų ir vyresnių Baltijos šalių gyventojų reguliariai nesitikrina savo kraujospūdžio, o kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,8 %) nesilanko pas gydytojus dėl reguliarios dantų priežiūros ir patikrinimų. Paklausti, kodėl nesitikrina sveikatos, dažnas atsako nemanantis, kad tai yra būtina. Šie duomenys rodo, kad 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumas ir prevencinių veiksmų svarbos supratimas yra nepakankamas. Todėl siekiant stiprinti sveikatą ir padidinti vyresnio amžiaus asmenų gerovės lygį reikia skatinti rūpinimosi savimi kultūrą: sveikatos raštingumą, susijusį su lėtinėmis ligomis, ir žinias apie savarankiško sveikatos būklės stebėjimo svarbą 50 metų ir vyresnių gyventojų grupėje. Šiam tikslui pasiekti gali būti pasitelkta vieša komunikacija šalies mastu ir visuomenės sveikatos biurų organizuojamos edukacinės kampanijos savivaldybių lygmeniu.
Gerovė siejasi su pajamomis ir aktyvumu darbo rinkoje
Kalbant apie bet kurio amžiaus asmenų gerovę, pajamos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, todėl susilaukia didelio visuomenės ir politikos formuotojų dėmesio. Tačiau vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų ekonominė padėtis verčia susirūpinti. 2020 m. žemiau skurdo ribos gyveno 36 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Kadangi, tyrimo duomenimis, žemos pajamos siejasi su prastesne gerove, būtina ir toliau skirti dėmesio vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų pajamų lygiui, ypač mažiausias pajamas turinčių asmenų pensijų kėlimui.
Dar vienas klausimas, kuris dažnai keliamas kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų gerovę – pasitraukimo iš aktyvios darbo rinkos poveikis jų savijautai. Paaiškėjo, kad Lietuva priklauso šalių, kurių gyventojai iš darbo nori išeiti taip greitai, kaip tik galės, grupei. Tyrimo rezultatai rodo, kad darbo rinkoje aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės dažnai pasižymi ir didesne gerove. Tad kaip paskatinti juos likti darbe? Tokią situaciją galėtų pakeisti kokybiškų darbo vietų užtikrinimas vyresnio amžiaus darbuotojams. Svarstytinas ir trumpų vyresnio amžiaus asmenims pritaikytų tikslinių mokymo programų, skirtų reikiamiems įgūdžiams (pvz., IT įgūdžiams) įgyti, inicijavimas, subsidijos darbo vietos pritaikymui vyresnio amžiaus asmenų poreikiams.
Senėjanti visuomenė sukuria spaudimą vėlinti pensinį amžių ir taip skatinti didesnį skaičių žmonių likti darbo rinkoje. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad tai nebūtinai yra palanku visų darbuotojų gerovei – dirbantieji prastomis sąlygomis gali patirti neigiamą poveikį. Todėl vykstant diskusijai apie pensinio amžiaus ilginimą VU mokslininkai rekomenduoja ieškoti įvairesnių ir į asmenį orientuotų skatinimo likti darbo rinkoje būdų, nukreiptų į paskatas žmonėms likti aktyviems darbo rinkoje, darbo vietos gerinimą, kovą su diskriminacija dėl amžiaus. Visuotinis pensinio amžiaus ilginimas gali lemti gerovės prastėjimą kai kurioms gyventojų grupėms.
Represijų padarinius jaučia net jų tiesiogiai neišgyvenę
Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo 7-oji banga, kurios duomenis analizavo VU psichologai, daugiausia buvo skirta surinkti informaciją apie vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo istorijas – jų vaikystę, darbo istoriją, šeiminio gyvenimo istoriją, patirtas represijas ir pan. Tyrėjai ypač daug dėmesio skyrė vienam iš gyvenimo istorijų aspektų – patirtam persekiojimui.
Per pastaruosius 20 metų atlikti Lietuvoje gyvenančių ir nuo sovietų vykdytų represijų nukentėjusių asmenų tyrimai rodo, kad psichologinius persekiojimo ir represijų padarinius jaučia ne tik tiesiogiai juos išgyvenusieji, bet ir jų palikuonys. Beveik 50 metų trukęs įvairių visuomenės grupių ir atskirų jos narių persekiojimas paveikė ir visą visuomenę. Tai patvirtino ir atlikto trijų Baltijos šalių lyginamojo tyrimo rezultatai, kurie atskleidė patirtų represijų, persekiojimo ir diskriminacijos sąsajas su psichologine gerove vyresniame amžiuje.
Remdamiesi šiais rezultatais VU mokslininkai rekomenduoja inicijuoti ir finansuoti tyrimus, skirtus išsiaiškinti psichologinius politinių represijų, diskriminacijos ir persekiojimo padarinius. Reikalingi reprezentatyvios imties tyrimai, kuriuose būtų specifiškai tiriamos konkrečios vykdytos represijos, aiškiai išskirti skirtingi diskriminacijos tipai, tuo pat metu svarbus tęstinis nukentėjusių asmenų psichologinės gerovės stebėjimas, o tam reikalingi longitudiniai (tęstiniai) tyrimai.
Kartu reikėtų plėtoti ir apskritai tęstinius senėjimo tyrimus. Senėjimo tyrimai, kurie aprėpia tarpdisciplininius duomenis, leidžia lyginti šalis ir analizuoti vyresnio amžiaus asmenų gerovės pokyčius, susidaryti platų su senėjimu susijusių procesų vaizdą ir suprasti iššūkius, kylančius mūsų visuomenėje. Šie tyrimai gali padėti surasti rodiklius, kurie leistų įvertinti asmenų gerovę, jos pokyčius, socialinių reformų poveikį.
Rekomendacijos parengtos vykdant projektą „Lyginamasis vyresnio amžiaus gyventojų gerovės ir jos veiksnių tyrimas Baltijos šalyse“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-GEV-20-9.
