Mergaitės per 40 – jos tokios mergaitės! Jos pažeidžiamos ir bejėgės. Jos naivios ir patiklios, beveik kaip būdamos trylikos. Jos seniai pamiršo gruboką 15-mečių romantiką, aktyvų 25-mečių entuziazmą ir racionalų spaudimą tų, kuriems per 30. Jos daug matė. Tada užsimerkė. Po to atmerkė akis. Ir pamatė naują pasaulį, naujas save, naują gyvenimą.
Jos vėl tiki geriausiu, nes blogiausia dažniausiai joms jau buvo nutikę. Ir jos išgyveno – būtent dėl to, kad vėl tikėtų geriausiu. Jos gauna geriausia: nes sugeba tai įžvelgti ten, kur kiti nieko nepastebi. Jų aštrus žvilgsnis, jautri klausa ir švelnios rankos. Todėl tą geriausią prie jų taip ir traukia, taip ir traukia…
Jos gražios
Ne, ką jūs – jos ne simpatiškos. Jos nuostabiai gražios, nes prisipažino, kad turi būtent tokius užpakaliukus, būtent tokias krūtines, tokias nosis ir tokias kojas. Jos išmoko mylėti šituos užpakaliukus-krūtines-nosis-kojas taip, kad dabar bet kas jas įsimylės.
Pavyzdžiui, paprastai įsimylės štai tas, pats geriausias…
Jos žino paslaptį, šios mergaitės per 40
Jos jau pasisotino šitų anekdotų apie „milijonus“, „karjeras“, „sėkmę“ ir „socialinį statusą“. Dabar jos tiksliai žino, kad svarbiausia – visai ne tai, ką rodo per televizorių, rašo internete, diskutuoja socialiniuose tinkluose ir pasakoja per mokymus. Jos žino apie ta svarbiausia ir tyli. Apie tai, kad svarbiausia gyvenime – pats gyvenimas: jo skonis, spalva, ritmas, kvapas, mokėjimas mėgautis ir džiaugtis kiekviena diena.
Jos seniai nenaudoja aštrių frazių, paruoštų viliojimo būdų ir atsarginių išeiginių drabužių. Jos nustojo „aktyviai ieškoti“. Jos rado tai, kas joms visus šiuos metus buvo reikalinga – save, tikras. Ir pasirodė, kad tokios, tikros, jos labai labai įdomios visiems aplinkiniams. Na, beveik visiems, o jų vertiems vyrams – juo labiau.
Jos vėl moka pasikūkčiodamos verkti ir springdamos juoktis. Jos jau vaikščiojo vilkėdamos šarvuotą socialinio padorumo, reikalavimų, draudimų ir leidimų liemenę. Jos nekenčia to laiko, kai reikėjo tiesiai laikyti nugarą, kad ir kas nutiktų, šypsotis, net jei norisi raudoti, ir linkčioti, kai reikėtų stipriau supurtyti. Joms nusibodo tvardytis, jos išskėtė rankas – ir į laisvę išėjo gyvos, jausmingos, tikros…
Jos gyvena taip, kaip kvėpuoja: tai audringai, tai tyliai, tai švelniai ir vos girdimai, tai skubėdamos ir azartiškai… Kvėpuoja gyvenimo ritmu, gyvena kvėpavimo ritmu. Galiausiai po 40-ies joms pradėjo sektis gyventi vienu metu su gyvenimu.
Mergaitės per 40 – labai smalsios
Kažkaip nutiko, kad po „aš juk pati viską žinau!“ prasideda „oi, merginos, kiek daug aplink visko puikaus!“ Ir šokiai, ir joga, ir programavimas, keliavimas ir kulinarija… Jos kuria gyvenimą, veria savo naujų atsivėrusių kaip kvėpavimas talentų karoliukus, jos tapo paveikslus, išpiešia lėkštes ir užkariauja kalnus. Ir joms viskas pavyksta.
Mergaitės per 40 – visiškai ne tetos
Jos nešioja ilgus sijonus, nes tai labai gražu. Ir trumpus, ir džinsus… Ir įvairią bižuteriją, nuo vietinės iki indiškos, sumetusios į dėžutes brangius „firminius“ papuošalus. Juk joms daugiau nereikia įrodinėti, kad „ir aš turiu deimantų“. Joms svarbu, kad joms patiktų. Jos nieko nenori žinoti apie tai, kas yra „madinga“, „tendencija“ ir „šį sezoną“. Joms reikia, kad joms asmeniškai būtų gražu. Ir šiame gražiame yra labai daug moteriško šilto ir neskubančio.
Mergaitės per 40 nustoja skaičiuoti kalorijas
Nes meilė, interesas, judėjimas, azartas, įkvėpimas veikia kur kas geriau nei sporto salės ir plastikos chirurgai. Na, taip – būtent dėl to jos ir tapo tokios gražios…
Mergaitės per 40 pasiuntė toli ir ilgam visokią laiko vadybą, motyvacines ir transformacines kalbas. Jos žino kiekvienos minutės kainą, visur spėja, niekur nevėluoja, nes niekur neskuba.
Nesiekia.
Nekovoja.
Jos tiesiog gyvena.
Ir tiksliai žino, kad dar po 40-ies viskas bus daaaaaug įdomiau…
