youtube kadras
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą lankysis Europoje po Rusijos invazijos į Ukrainą, kad kitą savaitę aptartų krizę su NATO sąjungininkais, antradienį pranešė Baltieji rūmai, kai pabėgėlių skaičius pasiekė 3. milijonus, Rusijos antskrydžių daugėjimo fone..
Maskva neužėmė nė vieno iš 10 didžiausių šalies miestų po vasario 24 d. prasidėjusio įsiveržimo, didžiausio puolimo prieš Europos valstybę nuo 1945 m, rašo REUTERS
Vietos valdžia pranešė, kad antradienį per Kijevo bombardavimus žuvo mažiausiai penki žmonės, buvo padegti pastatai ir žmonės buvo palaidoti po griuvėsiais.
Apie 2000 automobilių išvažiavo iš pietinio Mariupolio uostamiesčio – didžiausios humanitarinės krizės vietos, pranešė vietos taryba.
Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos dabar pabėgo kiek daugiau nei 3 mln. žmonių, į kaimyninę Lenkiją atvyko daugiau nei 1,8 mln. pabėgėlių. Jos ministras pirmininkas ir Slovėnijos bei Čekijos ministras pirmininkas antradienį dalyvavo susitikime Kijeve išreikšdami solidaumą su Ukraina.
NATO lyderiai kovo 24 d. susitiks karinio aljanso būstinėje Briuselyje aptarti krizės, kuri kelia nerimą dėl platesnio konflikto Vakaruose, apie kurį negalvota dešimtmečius.
„Kreipsime dėmesį į Rusijos invaziją į Ukrainą, mūsų tvirtą paramą Ukrainai ir tolesnį NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Ten dalyvaus ir Bidena, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
„Jo tikslas – susitikti asmeniškai akis į akį ir pasikalbėti bei įvertinti, kurioje vietoje esame šiuo konflikto tašku“, – sakė ji.
Paklausta, ar Bidenas taip pat lankysis Lenkijoje, darys ką nors susieto su Ukrainos pabėgėliais ar susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Psaki atsisakė komentuoti, sakydama, kad kelionės detalės vis dar derinamos.
Rusija savo veiksmus vadina „specialia karine operacija“, kuria siekiama demilitarizuoti ir „denacizuoti“ Ukrainą. Prezidentas Vladimiras Putinas savo kaimynę taip pat pavadino JAV kolonija, kurioje veikia marionetinis režimas neturintis nepriklausomo valstybingumo tradicijų.
Rusijos ir Ukrainos derybos antradienį atnaujintos vaizdo ryšiu. Ukrainos pareigūnai išreiškė viltį, kad karas gali baigtis greičiau, nei tikėtasi, sakydami, kad Maskva gali susitaikyti su savo nesugebėjimu jėga įvesti naujos vyriausybės.
Užsimindamas apie galimą kompromisą Zelenskis sakė, kad Ukraina yra pasirengusi priimti saugumo garantijas iš Vakarų, kurios nesiekia jos ilgalaikio tikslo – įstoti į NATO. Maskva bet kokią būsimą Ukrainos narystę Vakarų aljanse vertina kaip grėsmę ir pareikalavo garantijų, kad ji niekada neprisijungs.
„Jei negalime patekti pro atviras duris, turime bendradarbiauti su galimomis asociacijomis, kurios mums padės, mus saugos… ir suteiks atskiras garantijas“, – sakė Zelenskis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad dar per anksti prognozuoti derybų pažangą. „Darbas yra sunkus, o dabartinėje situacijoje pats faktas, kad (pokalbiai) tęsiasi, tikriausiai yra teigiamas“, – sakė jis.
Krizė jaučiama kaip didėjančios energijos sąnaudų kainos daugelyje Vakarų šalių, kurios labai priklausomos nuo eksporto iš Rusijos ir po to, kai JAV uždraudė importuoti naftą iš šios šalies.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį lankysis Artimuosiuose Rytuose, kad susitiktų su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Zayedu Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Saudo Arabijoje bei susitiks su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, kuris bando užtikrinti didesnį naftos tiekimo srautą pasaulyje.
„Dirbsime su jais siekdami užtikrinti regioninį saugumą, remti humanitarinės pagalbos pastangas ir stabilizuoti pasaulines energijos rinkas ilgesniam laikotarpiui“, – sakė Johnsonas.
Tačiau kylančios pasaulinės naftos produktų kainos verčia abejoti šių pastangų rezultatais. Rusijos kaip vienos iš tiekimo grandinės narių išjungimas žada vis gilėjančią energetinių resursų krizę.
→ Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems.
Šaltinis:Infa.lt
