Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad yra pasirengęs surengti aukšto lygio taikos derybas su Rusija, pažymėdamas Jeruzalę kaip galimą vietą ir išreiškė viltį, jog Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas gali padėti tarpininkaudamas sudarant susitarimą, informuoja Epoch Times.
Zelenskis, spaudos brifingo Kijeve metu užsienio žurnalistams sakė, kad žemesnio lygio techninės derybos Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje būtų „nekonstruktyvios“, ir vietoje to ragino surengti „vadovų susitikimą“, galbūt, Jeruzalėje.
Jis teigiamai vertino Bennettą, kaip tarpininką tarp kariaujančių pusių, ir paragino Izraelį būti vienu iš Ukrainos saugumo garantų.
„Iš esmės esame nusiteikę pozityviai“, – apie Bennetto, kaip taikos tarpininko, vaidmenį sakė Zelenskis. „Aš asmeniškai teigiamai vertinu bet kurio tarpininkavimą… Bet aš nevadinu Bennetto „kažkuo“, nes manau, kad jis gali atlikti svarbų vaidmenį“, – ir pridūrė: „Labai gerai turėti tokį tarpininkavimą“.
Bennettas, veikdamas Ukrainos prašymu, praėjusį šeštadienį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir nuo to laiko keletą kartų kalbėjosi telefonu tiek su Rusijos lyderiu, tiek su Volodymyru Zelenskiu.
Maskva nedaug kalbėjo apie Bennetto tarpininkavimo pastangas, tačiau Putinas optimistiškai pasisakė dėl kelių Ukrainos ir Rusijos delegacijų techninių derybų Baltarusijoje raundų, teigdamas, kad mato teigiamą poslinkį derybose.
„Ten yra tam tikrų teigiamų pokyčių, kaip man pranešė mūsų pusės derybininkai“, – sakė Putinas penktadienį susitikime su Baltarusijos kolega Aleksandru Lukašenka.
Putinas daugiau detalių nepateikė, tik pasakė, kad „apie visa tai kalbės vėliau“.
Ketvirtadienį Antalijoje (Turkija) vykusios aukšto lygio derybos tarp Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų baigėsi be pažangos dėl 24 valandas trunkančių paliaubų, leidžiančių saugiai evakuoti civilius iš apgultų miestų.
Komentuodamas kelis iki šiol vykusius Rusijos ir Ukrainos techninių derybų raundus, Zelenskis teigė, kad esminės pažangos nepadaryta dėl Ukrainai nepriimtinų Rusijos pusės teiktų „ultimatumų“.
Maskva reikalauja, kad Ukraina įsipareigotų niekada neprisijungti prie NATO ir savo konstitucijoje įtvirtintų neutralumą, pripažintų Krymą Rusijos teritorija, o separatistų kontroliuojamus Donecko ir Luhansko regionus pripažintų nepriklausomomis valstybėmis.
Zelenskis anksčiau nurodė esantis atviras kompromisui su Putinu dėl kai kurių jo pagrindinių reikalavimų, kaip sąlygų stabdyti puolimą Ukrainoje, įskaitant narystę NATO ir ginčijamų teritorijų statusą, tačiau tvirtino, kad jo karinės pajėgos nepasiduos.
„Esu pasirengęs dialogui, bet nesame pasirengę pasiduoti“, – antradienį interviu televizijai „ABC News“ pareiškė Zelenskis.
Zelenskis šeštadienį sakė esąs patenkintas iš Rusijos gautu signalu, kad ji yra pasirengusi pradėti rimtai kalbėti ir „nesėti ultimatumų“. „Mūsų diplomatai dirba ir aptaria darbotvarkės, kuri gali būti tarp mūsų ir Rusijos, detales“, – pridūrė jis.
Zelenskis sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje nužudė tūkstančius žmonių, kuo, tame tarpe apkaltino „faktu, kad Rusija nė karto nepatvirtino susitikimo galimybės“.
„Ir tai yra pilnai jų atsakomybė“, – teigė jis.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad konfliktas baigsis tada, kai Vakarai imsis veiksmų dėl Rusijos susirūpinimo, o būtent dėl civilių žudymo prorusiškų separatistų kontroliuojamuose Ukrainos regionuose ir dėl NATO plėtimosi į rytus.
„Tikėkimės. Tai reikia padaryti. Tada viskas baigsis“, – sakė Peskovas.
Putinas invaziją apibūdina kaip „specialią karinę operaciją“, kuria siekiama nuginkluoti Ukrainos kariuomenę ir nuversti jos vyriausybę – tai dvigubas tikslas, jo vadinamas „demilitarizavimu ir denacifikavimu“, kuris, jo teigimu, reikalingas siekiant apsaugoti rusus, gyvenančius separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos dalyse nuo „prievartos“. ir „genocido“.
Ukrainos lyderiai ir jų Vakarų sąjungininkai sako, kad visa tai yra pretekstas Rusijos teritorinei ekspansijai ir Ukrainos pavergimui, kuri, Putino teigimu, neverta valstybingumo.
Pasak JT statistinių duomenų, Rusijos ir Ukrainos konfliktas išvarė iš savo namų 2,6 mln. žmonių, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apibūdino pabėgėlių srautą, kaip „sparčiausiai augančią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
→ Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems.
Šaltinis:Infa.lt
